Gerų žinių pedagogams neturėjo ir premjeras Saulius Skvernelis, kuris įsitikinęs, kad pirmiausia reikia kalbėti apie švietimo kokybės gerinimą, nes rezultatų piešiamas vaizdas nedžiugina.
Anot jo, Vyriausybė suvokia švietimo sistemos svarbą ir atsakingumą bei laikosi kokybės gerinimo principo, bet vien skirtos lėšos esamų problemų neišspręs.
Regionuose dirbantys ir didelio pamokų skaičiaus neturintys specialistai priversti ne tik sukti galvą, kaip išgyventi iš kelių šimtų eurų atlyginimo.
Dažnas atvirai prisipažįsta, kad norėdami „susirinkti“ nors tokį dažnai turi padirbėti net keliose švietimo įstaigose.
Atlyginimais lenkia net Rumunija
Mūsų šalies pedagogų negalėtų paguosti nei pasidairymas į kitas Europos šalis, mat Lietuvoje maksimalus mokytojo atlyginimas yra mažesnis nei Rumunijoje, perpus mažesnis nei Turkijoje, dešimt kartų mažesnis nei Austrijoje ar Olandijoje ir dvidešimt kartų mažesnis nei Liuksemburge.
Pati Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) anksčiau yra viešinusi duomenis, kad 2016-aisiais ikimokyklinio ugdymo pedagogai, kurie turi iki 3 metų pedagoginio darbo stažą, uždirbo apie 520 eurų per mėnesį, turintieji 15 metų ir didesnį darbo stažą bei kvalifikacinę kategoriją uždirbo apie 782 eurus.
Su pradinukais dirbančių pedagogų atlyginimai atsižvelgiant į turimą darbo patirtį ir stažą svyravo nuo 557 eurų iki 1140 eurų.
Ministerija yra apskaičiavusi, kad maksimalus mokytojo atlyginimas, jei pedagogas yra mokytojas ekspertas ir turi 36 kontaktinių valandų darbo krūvį, gali siekti ir 1900 eurų neatskaičius mokesčių, bet vos 18 kontaktinių valandų per savaitę turintis pedagogas gali tikėtis uždirbti nuo 518 eurų iki 952 eurų.
Švietimo ir mokslo ministrė ministrė J. Petrauskienė antradienį surengtoje konferencijoje pristatė duomenis apie mokytojų darbo krūvį, atlyginimus, švietimo lėšų panaudojimą.
Vidutinis atlyginimas 520 eurų „į rankas“
„Mokytojo profesijos svarba ir prestižas yra kertinė tema šių dienų švietimo sistemoje. Kalbėdami apie stiprią mokyklą, turime kalbėti apie stiprų mokytoją.
Norint pritraukti pačius geriausius ir motyvuoti dirbančius sistemoje, turime užtikrinti, kad žmonės ne tik galėtų išgyventi, bet ir garbingai dirbti savo darbą“, - kalbėjo ministrė.
Šiuo metu mokytojo atlyginimo dydis priklauso nuo mokytojo turimo darbo krūvio, stažo ir kvalifikacijos kategorijos.
„Pavyzdžiui, jei mokytojas dirba trisdešimt šešias valandas per savaitę, turi penkiolikos metų darbo stažą ir neturi kvalifikacinės kategorijos, tai jo atlyginimas iki mokesčių sudarys 825 eurų, o jei jis dirba perpus mažiau valandų, uždirba – 412 eurų“, - sakė ministrė. Anot jos, kvalifikacijos kategorija turi nemažos įtakos darbo užmokesčiui.
Net trisdešimt procentų šalies mokytojų gauna mažesnį atlyginimą nei 500 eurų neatskaičius mokesčių. Skaičiavimai rodo, kad vidutinis mokytojo atlyginimas šiuo metu yra 520 eurų „į rankas“. Ministrė teigė, kad, tik apie 15 proc. mokytojų uždirba didesnį nei 1 tūkst. eurų atlygį, o didžiausi vidutiniai atlyginimai yra Jonavoje ir Akmenėje, mažiausi – Pakruojyje ir Lazdijuose, Širvinose pedagogų atlyginimais pastaruoju metu nesikeitė.
Ministrė teigė, kad itin aktualus aspektas yra tai, kad didelė dalis mokytojų negali dirbti visu krūviu.
Regionuose – ne vienoda padėtis
J.Petrauskienė teigė, kad pažvelgus į Lietuvos regionų žemėlapį ir pedagogų pajamų kitimą jame, akivaizdu, kad vienos savivaldybės rado būdų šiek tiek kilstelti pedagogų algas, bet yra ir tokių, kuriuose situacija nekito. Beveik pusė bendrojo švietimo biudžeto tenka pastatų išlaikymui ir administravimui.
„Lietuvių kalbos, matematikos ir anglų kalbos mokytojai uždirba daugiausiai. Taip pat dėl savo veiklos specifikos daugiau uždirba pradinių klasių mokytojai. Kur kas mažiau pamokų turi, tarkim, etikos mokytojai.
Turimas krūvis labai tiesiogiai korealiuoja su uždarbiu“, - kalbėjo ministrė ir pabrėžė, kad atlyginimų skirtumai ženklūs tarp didžiuosiuose miestuose ir provincijoje dirbančių mokytojų.
Ministrės teigimu, Lietuva yra tarp tų šalių, kurios labai mažai investuoja į mokymo turinio atnaujinimą.
„Lyginant miesto ir kaimo mokyklas ir jų išlaidas ūkiui, matyti, kad skirtumai labai dideli. Kalbant apie ugdymo lėšas, taip pat esama skirtumų, nes Lietuvoje sumažėję gyventojų, vyksta migracija į miestus“, - kalbėjo J. Petrauskienė.
Žada etatinį apmokėjimą
Ministrė teigė, kad nors Lietuvoje skiriama daug lėšų švietimo sektoriui, mokytojų atlyginimai – vieni mažiausių Europos Sąjungoje.
„Artimiausiu metu pristatysime etatinio apmokėjimo mokytojui modelį, kuris suteiks daugiau lankstumo ir stabilumo bei galimybę mokytojams daugiau uždirbti. Turime mažiau pinigų išleisti pastatams ir jų išlaikymui, o daugiau turime skirti žmonėms “, - kalbėjo J. Petrauksienė.
Šis modelis, anot ministrės, turėtų būti įvestas nuo kitų metų rugsėjo pirmosios. J.Petrauskienė teigė, kad šios naujovės diegimui bus ieškoma ir papildomo finansavimo.
