„Kalbant apie mažmeninę prekybą, maisto produktų rinkoje Lietuvoje augimas liko tik infliacinis - mažmeninė prekyba maistu auga tik dėl kainų didėjimo.
Ne maisto produktų rinkoje kainų vaidmuo mažesnis. Tačiau apyvartos augimas lėtėja. Vartotojai pradeda reaguoti į kylančias kainas ne tik todėl, kad nori mažiau vartoti, bet skiria savo pinigus padidėjusiai kainai padengti, tad nuperka mažiau. Vidaus paklausos mažėjimas viena pagrindinių makroenkonomikos rizikų 2018 metais“, - sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas G. Nausėda.
Tai, anot, jo gali sukelti ir BVP lėtėjimą artimiausiais metais.
Ekonomistas per „Maxima“ surengtą Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferenciją sakė, kad vartojimo prekių apyvarta buvo sumažėjusi įvedus eurą. Bet vėliau ji įsibėgėjo ir 2016 metų antroje pusėje pasiekė piką.
Tiesa, G.Nausėda pasidžiaugė, kad Lietuvos gyventojų vartojimas gana sveikas – perkama ne iš santaupų ar skolinantis.
Lietaus vaidmuo – svarbus
G.Nausėda įvertino ir kritulių įtaką vartojimui.
„Šiemet Lietuvoje lietaus netrūksta, o jis yra tas veiksnys, kuris stabdo prekybą kavinėse ir restoranuose. Ir tai gal galėtų paaiškinti, kodėl keletą mėnesių lėtėja restoranų ir kavinių apyvarta“, - sakė ekonomistas.
Įtaką šiam sektoriui, anot jo, padarė ir Vilniaus oro uosto uždarymas praėjusią vasarą.
Algos auga sparčiau nei kitur ES
Ekonomistas G. Nausėda tvirtino, kad vidutinis darbo užmokestis kitais metais nenustos sparčiai augti. Tiesa, dabar justi lėtėjimas.
„Tai nesiliaus sparčiai augti, kol darbo jėgos paklausa pranoks pasiūlą“, – sakė ekonomistas.
Tačiau Lietuva išsiskiria ES tuo, kad algos auga gerokai greičiau sparčiau nei darbo našumas. O tai gali tapti krizės veiksniu.
