Kaip teigė įmonės bendrųjų reikalų direktorius Donaldas Bleifertas, kompanija neigia pasirodžiusią informaciją ir sako jokių teisės aktais nereglamentuojamų atskaitymų iš darbuotojų atlyginimų nevykdžiusi.
Informaciją paneigė
„Įmonėje nerenkame ir niekuomet nerinkome jokių pinigų iš savo darbuotojų, nevykdėme jokių periodinių, teisės aktais nereglamentuojamų atskaitymų iš darbuotojų atlyginimų ir, juo labiau, nesisavinome jokių nelegalių fondų, kaip galėtų pasirodyti iš poros buvusių mūsų darbuotojų pasisakymų“, – apie situaciją kalbėjo kompanijos atstovas D.Bleifertas.
Jo teigimu, įmonė turi įsipareigojimų ne tik savo klientams, bet ir darbuotojams, todėl stengiasi dirbti skaidriai, be išlygų laikydamasi visų veiklai taikomų įstatymų.
Pasak specialisto, ankstesnėje publikacijoje minėti darbuotojai Aurelijus ir Saulius jų įmonę paliko savo iniciatyva: „Išeidami jie raštiškai patvirtino, kad „Transtira“ su jais visiškai atsiskaitė, o šalys viena kitai neturi jokių pretenzijų – tą liudija ir visi mūsų apskaitos dokumentai“, – pasakojo D.Bleifertas.
Kompanijos atstovo teigimu, darbuotojai, susidūrę su iškilusiais klausimais ar neaiškumais, visada gali kreiptis į Baltijos transporto profesine sąjunga „Solidarumas“.
Veikia pagal schemą
Kaip lrytas.lt jau rašė anksčiau, logistikos kompanijų fondai, kaip teigė „Transtiroje“ dirbęs Aurelijus,– jokia naujiena šiame sektoriuje dirbantiems žmonėms, mat tai ne vienos, o daugelio logistikos kompanijų išmonė.
Kaip pasakojo, įmonė kas mėnesį vairuotojui išmoka atlyginimą, tačiau dažnai jis būna 50 ar 100 eurų mažesnis, nei turėtų būti, o šie pinigai nukeliauja į įmonės tvarkomą asmeninį vairuotojo fondą, kurio suma kiekvienoje įmonėje būna skirtinga. Kaip minėjo Aurelijus, jam iš savo asmeninių pinigų surinktame fonde visada reikėdavo turėti bent 500 eurų.
Toks kiekvieno vairuotojo fondas logistikos įmonėse, pasak vyro, grindžiamas tuo, kad jis skirtas kompensuoti žalai, kurią esą įmonei ateityje gali padaryti vairuotojas, tarkime, kiek nukrypęs nuo kelio ir padidinęs kilometražą, todėl sudeginęs daugiau degalų, apgadinęs automobilį ir panašiai.
Įdomiausia, kad iš kiekvieno darbuotojo atlyginimo surinkti fondo pinigai nėra įteisinti, kitaip tariant, nėra jokio dokumento ar raštiško susitarimo, liudijančio, kad toks fondas išvis egzistuoja, jau nekalbant apie surinktų fondo pinigų grąžinimo sąlygas.
Ne mažiau įdomu ir tai, kad patys vairuotojai kaskart turi pasirašyti dokumentus, jog gavo visą atlyginimą, nors dalis jo nukeliavo įmonei arba, kitaip tariant, į fondą. Atrodo, kad darbuotojams fondo pinigai turėtų būti grąžinami bent tada, kai jie išeina iš darbo, tačiau įmonės juos palieka tuščiomis kišenėmis, argumentuodamos, jog vairuotojas nusižengė ir nuobauda buvo „išskaičiuota“ iš fondo.
Aurelijui nusprendus išeiti iš darbo jis pasakojo savo fondo pinigų taip ir nebeatgavęs.
„Jie man fondo pinigų negrąžino ir motyvavo tuo, kad yra per didelė degalų išeiga, todėl atskaitė iš fondo 150 eurų už degalus, dar 50 eurų man kainavo tai, kad, jų nuomone, važiavau ne pagal maršrutą, paskui vadybininkas skyrė 150 eurų baudą, kad aš kažkokio popieriaus neužpildžiau ir panašiai. Likau be savo fondo“, – piktinosi Aurelijus.
