Dantų valymas negarantuoja draugų?
„Vieni mokiniai gauna iš matematikos aukštesnius pažymius, kiti – iš gamtos mokslų, bet galiausiai viskas ima sunktis apie pažymius, o pamirštamas labai paprastas dalykas. Paklauskite savo mylimų tėvelių, kada jie pastarąjį kartą traukė trečio laipsnio šaknelę, pasižiūrėjo, kaip protonas elektroną išmušė, kada tėvelis pastarąjį kartą trinties koeficientą pasiskaičiavo tyliai namuose sėdėdamas, o mamytė kepdama blynus pažiūrėjo, kaip veikia gravitacija?
Ir paaiškėja, kad žmonės savo gyvenime naudojasi dar kažkuo kitu. Žinios reikalingos, bet gyvenime jos tapusios tarsi higiena. Juk žinote, kad jei nevalysi dantų, neturėsi draugų? Bet pats dantų valymas draugų juk negeruoja, gali valyti dantis, kaip nori, o štai draugai neateina ir neateis. Bet jei nevalai, gali išeiti“, – ironizavo pranešėjas.
Anot jo, labai panašiai ir dėl žinių, jos reikalingos, bet pačios savaime negarantuoja sėkmės. „Sėkmę garantuoja žinių visuma su jūsų gabumais ir gebėjimais“, – į auditoriją kreipėsi pranešėjas.
Jis pabrėžė, kad tam tikrą komfortą žmogus jaučia tada, kai jo gebėjimai ir iššūkiai sutampa. „Įsivaizduokite, kad jūs mokotės muzikos, vos tik pradėjote mokytis groti, jūsų gebėjimai nedideli, tad ir nesunkų kūrinį grodami galite jaustis atsipalaidavę, bet jei grojate jau daug metų ir tai darote puikiai, jei jums duos sugroti tą patį nesunkų kūrinį – pasidarys nuobodu. Ką daro žmogus, kai jam nuobodu? Eina išgerti kavos, suvalgyti sausainio, ką nors truputį pažaisti ar dar ką nors nuveikti... Jei jūsų gebėjimai dar nėra aukšti, o iššūkis labai didelis, situacija kels įtampą ir stresą. Gerai groti nemokate, o kūrinys labai sunkus... Įtempus pastangas ir lavinant savo gebėjimus galima pasiekti užsibrėžtų tikslų“, – kalbėjo pranešėjas. Jis patikino, kad apskritai egzistuoja tik dvi sėkmingos specialybės, – darai tai, „kas patinka“, arba tai, „kas sekasi“.
Statistika verčia išsižioti
„Pagalvokite apie tuos žmones, kuriuos laikote sėkmės lydimais karjeros srityje, – jie visi atitiks nors vieną iš šių požymių. Vieni dirba darbą, kuris jiems nepatinka, bet jiems sekasi, o kiti – tai, kas patinka“, – kalbėjo R.Jurkėnas.
Anot jo, jauni žmonės karjerą planuoja pagal gana paprastą kriterijų – nori solidaus atlyginimo.
„Jei gerai mokaisi, įmanomos tik dvi specialybės – teisė arba medicina, nes juk faktiškai daugiau variantų nėra, bet, deja, ne visi teisininkai yra sėkmės lydimi, net 80 proc. jų nedirba teisinio darbo pastaraisiais metais“, – auditorijai priminė pranešėjas.
Bendrovės „CV bankas“ duomenimis, pagal savo specialybę Lietuvoje dirba vos 15 proc. jaunų specialistų ir vos 30 proc. jaunų specialistų norėtų dirbti pagal turimą specialybę. „Vadinasi, jauni žmonės, dabartiniai abiturientai, taip „puikiai“ pasirenka savo specialybes, kad pabaigę studijas pagal šią specialybę norėtų dirbti vos 3 iš 10 jaunuolių. „Tai buvo mano gebėjimų viršūnė, aš to norėjau, man tai labiausiai patinka“, – jaunų žmonių naiviai dėstomas mintis perfrazavo pranešėjas.
Statistika rodo, jog tik 4 proc. jaunuolių rūpinasi, kad darbas būtų susijęs su turima specialybe, o dauguma sutinka dirbti bet ką, kad tik būtų mokami pinigai.
„Kalbame apie tai, kad jauniems žmonėms nepavyksta savęs realizuoti. Tiesa tokia, kad tik apie 20 proc. abiturientų sąmoningai pasirenka karjerą. Kai sakau „sąmoningai“, turiu omeny, kad studentai žino savo sugebėjimus, žino, kodėl jiems patinka vienas ar kitas dalykas, žino, ką toje srityje jie veiks, ir net gali pasakyti, ką vienas ar kitas žmogus veikia tame darbe“, – kalbėjo R.Jurkėnas ir pridūrė, kad jauni žmonės striukei nusipirkti skiria daugiau laiko nei specialybei pasirinkti.
Tėvų įtaka ir visuomenės spaudimas
Anot jo, specialybės pasirinkimas yra procesas. „Pirmiausia jauni žmonės išgirsta, kad turi kur nors stoti, o vėliau galės pagalvoti. Pas mane ateina tėvai ir sako: „Mes (daugiskaita) pasirinkome dabar bakalaurą, o paskui pasirinksime gerą magistrą.“ Kas tokiu atveju įvyksta? Jei aš nežinau, ką noriu studijuoti dabar, kaip žinosiu po metų?“ – auditorijos klausė R.Jurkėnas. Jis paaiškino, kodėl dažnai jaunam žmogui brukama nuomonė, kad jis privalo kur nors studijuoti, o ką su tomis studijomis daryti, galėsiąs pagalvoti ir vėliau.
„Vietų skaičius universitetuose jau artėja prie abiturientų skaičiaus, vadinasi, jei jūsų pažymiai bus patenkinami, visi iki vieno galite kur nors įstoti, tik klausimas, ar pateksite į tuos 15 proc., ar tuos 85 proc., kurie nežino, ką daro?“ – kalbėjo pranešėjas.
Dar vienas jaunų žmonių profesijos pasirinkimą lemiantis veiksnys yra tėvų įtaka. „Ateina pas mane į konsultacijas tėvai ir sako, kad nedaro jokios įtakos vaiko pasirinkimui, jis pats sprendžia, o šis replikuoja: „Taip, tau užtenka tik pažiūrėti.“ Tėvai turi įtakos iki 60 proc. sprendimų, nors jų žinios apie karjeros planavimą gana pasenusios“, – kalbėjo jis ir patikslino, kad tėvai gali būti „geri“ ir „labai geri“. Šiuo atveju „geri“ žino nuo penktos klasės, kad „mes nuo penktos klasės būsime odontologai“, o „labai geri“ tėvai ieško, kokie gali būti jo gebėjimai ir bando tai derinti su jauno žmogaus interesais.
„Tai, kas patinka jums, nebūtinai patinka jūsų tėvams, o gebėjimus tėvai gali numatyti“, – konstatavo V.Jurkėnas.
Svarbu – savęs pažinimas
Nežinojimo, kurią specialybę ar studijų sritį rinktis, rezultatai būna tikrai nemalonūs. „Jauni žmonės dažnai keičia studijų profilį, dirba nekvalifikuotus darbus, praleidžia ketverius metus universitete, nes „reikia turėti kokią nors specialybę, o paskui pažiūrėsiu“, – apie jaunų žmonių elgesį ir lūkesčius kalbėjo pašnekovas. Anot jo, pakeitę specialybę žmonės ateina į naują sritį kupini įvairių lūkesčių, bet netrukus supranta, kad joje jau dirba tie, kurie šią profesiją pasirinko tikslingai nuo studijų pradžios, ir čia vėl kyla tam tikras nesuderinamumas tarp turimų lūkesčių ir gebėjimų.
Eksperto teigimu, esama penkių žingsnių, kuriuos perėjus karjeros planavimas tampa paprastesnis ir aiškesnis.
Optimistus, kad viską į vietas sudėlioja pats gyvenimas, R.Jurkėnas skubėjo nuraminti: „Tik 4 proc. žmonių tiesiog eina ir nueina sėkmingos karjeros keliu ir kiti sako „Pažiūrėk, kur jis dabar!“, tačiau jei pažvelgsime į šiuos atvejus išsamiau, pamatysime, kad šie žmonės turėjo labai dideles aistras kuriai nors sričiai“, – kalbėjo ekspertas ir pridūrė, kad aistra kuriai nors sričiai ilgainiui tampa labai rimtu interesu, prisidedančiu prie sėkmingos karjeros planavimo.
V.Jurkėnas juokavo, kad atėjus laikui pasirinkti studijas dalis abiturientų mėto strėlytes, buria iš kavos tirščių ar ridena kauliukus: „Kas nors stoja ten, kur bus daug pinigų, kiti klauso svetimų patarimų... Jei neatlikai namų darbų – pasirinkti teisingai labai sunku. Savęs pažinimas yra esminė kompetencija. Jei nežinote savo gebėjimų, negalite pasirinkti. Kai kalbame apie savęs pažinimą, neturiu omeny gebėjimo žaisti kompiuterinius žaidimus ar kokius pažymius turite mokykloje... Savęs pažinimas yra savo patirčių, savo intelekto žinojimas.“
Ar kiekvienas gali būti lydimas sėkmės?
Šiuo metu darbo rinkoje suskaičiuojama apie 600 specialybių ir keliasdešimt tūkstančių jų variantų.
„Dažnai jauni žmonės rinkdamiesi profesiją elgiasi kaip paėmę restorano meniu: pirmame puslapyje yra barščiai su „sasyskom“, tad toliau nebeskaito... Ką valgom? Barščius ir „sasyskas“. Paprastai žmogus gali išvardyti apie 30 specialybių, bet toliau „meniu“ neskaito ir nežino kitų 570 specialybių. Žinoma, nereikia mokytis viso specialybių sąrašo, bet būtina žinoti, kokios 20–30 jums tiktų pagal jūsų turimus gebėjimus“, – kalbėjo jis.
Anot eksperto, sėkmingą karjerą gali susikurti kiekvienas žmogus, nesvarbu, kokius pažymius jis gavo mokykloje. „Galite pasiklausti mamyčių ir tėvelių, juk ne visi, kurie puikiai mokėsi, buvo sėkmės lydimi, ir ne visiems, kurie nelabai gerai mokėsi, nesisekė. Sėkmė lydėjo tuos, kurie panaudojo žinias ir atskleidė savo gabumus ir gebėjimus. Kiekvienas juos turi unikalius ir gali tai padaryti“, – kalbėjo V.Jurkėnas.
Anot jo, kai žmogus jau žino savo gabumus ir gebėjimus, jam reikėtų atsirinkti specialybes, kuriose galėtų juos realizuoti, o tada jau būtinas ir veiksmų planas. „Jauni žmonės dažnai sako, kad nori įstoti į gerą universitetą, bet juk kalbėti reikėtų apie specialybę, kurią jie norėtų studijuoti, dar akcentuoja, kad norėtų gero gyvenimo. Tai štai, į universitetą įstoja, o paskui diplomą laiko rankoje, tik tas geras gyvenimas kažkaip neateina. Karjeros veiksmų plano sudarymas – vienas esminių dalykų. Turite žengti tam tikrus žingsnius, kad šis planas būtų įgyvendintas“, – kalbėjo pranešėjas ir patikslino, kad jei per 72 valandas žmogus nepadaro nieko, kad išjudintų savo kad ir ilgalaikius planus, tai „būna ne planas, o tiesiog svajonė“.
