Planuojama, kad naujos galimybės gyventojams leis fondą pasirinkti pagal savo gimimo metus, o jo investicijų strategija laikui bėgant bus keičiama palaipsniui mažinant investavimo riziką ir pritaikant ją kaupiančiojo amžiui.
Pristato 6 fondus
Naujieji fondai, kaip teigė „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis, leis gyventojams paprasčiau valdyti savo kaupiamas lėšas.
„Pristatydami naujus gyvenimo ciklo fondus šalies gyventojams siūlome paprastą ir aiškų būdą pensijų kaupimui. Vieną kartą pasirinkę kaupti šiuose fonduose, gyventojai galės būti tikri, kad jų investavimo strategija visada yra tinkama ir atitinka jų amžių.
Jaunų pensijų sistemos dalyvių fonduose bus išnaudojamas akcijų rinkos augimo potencialas ir pirmaisiais kaupimo dešimtmečiais auginama investicijų grąža, o artėjant dalyvių pensiniam amžiui – investicijų rizika bus palaipsniui mažinama siekiant kuo didesnio turto vertės išsaugojimo“, – apie naujuosius fondus aiškino T.Gudaitis.
Bus automatizuoti
Gyventojai, atsižvelgdami į savo gimimo metus, galės pasirinkti kaupti viename iš 6 II pakopos pensijų fondų: „Pensija 1996-2002”, „Pensija 1989- 1995”, „Pensija 1982- 1988”, „Pensija 1975-1981”, „Pensija 1968-1974”, „Pensija 1961-1967.”
„Fondai steigiami kas septynis metus, skirti gyventojams, kurie gimė tame metų intervale. Tai patirtis iš Švedijos ir likusio pasaulio. Žmogui tereikia žinoti, kuriais jis metais gimęs. Aš pasirenku tą fondą, kurio pavadinime pasakyti mano gimimo metai.
Didžioji dalis turto bus nukreipta į didesnę riziką, o palaipsniui ji bus mažinama. Kuomet žmogus bus prieš pat pensinį amžių, mes siūlysime išmokų fondą, kad žmogaus jau galvotų apie lėšų pasiėmimą“, – sakė T.Gudaitis.
„Tai automatizuotas sprendimas. Žmonėms nereikės rūpintis“, – pabrėžė jis.
Kiekvieno iš fondų investicinė rizika laikui bėgant bus peržiūrima ir nuosekliai pradedama mažinti, kai jame kaupiantiems dalyviams iki pensinio amžiaus bus likę apytikriai 15 metų.
„Tada akcijų dalis bus išimama ir bus keičiama obligacijomis“, – aiškino specialistas.
Kažkas fondą keitė 234 kartus
Kaip parodė Vilnaius universiteto atliktas tyrimas, II pensijų kaupimo pakopoje šiuo metu lėšas kaupia apie 1,2 mln. šalies gyventojų, o bent kartą fondą keitė apie 250 tūkst. dalyvių, kas reiškia, kad likusieji – pasyvūs kaupėjai, kurie, galbūt, ne visai išmano pensijų kaupimo fondų veikimą ir strategijas.
„Tų žmonių, kurie keitė fondą, nėra labai daug, apie penktadalį. Kiti – pasyvūs, ir tai galima suprasti, nes norėdmas keisti fondą turi pakankamai nemažai išmanyti. Tai nėra gerai, žmonėms turėtų būti patariama ir paaiškinama“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis.
Tiesa, yra užfiksuotas asmuo, kuris fondą keitė net 234 kartus: „Tai mūsų rekordas, kuris nėra labai gerai“, – juokėsi T.Medaiskis.
Atliko tyrimą
„Swedbank“ atliko gyventojų nuomonės tyrimą, kurio metu buvo užduotas klausimas: jei pamirštumėte skaičių, kuris įrašytas jūsų pase, kiek metų sau duotumėte?
Tik 1 iš 5 arba 21 proc. gyventojų teigė, kad jaučiasi tokio amžiaus, kokio yra iš tiesų. 2 iš 3 (64 proc.) teigė, kad jaučiasi jaunesni ir sau duotų mažiau metų negu jiems yra iš tiesų. 1 iš 7 arba 15 proc. teigė save laikantys vyresniais negu jie yra iš tikrųjų.
Daugelio gyventojų noras matyti save jaunesniu arba vyresniu negu jie yra realybėje gali turėti įtakos ir gyventojų investavimo ir kaupimo senatvei sprendimams.
Kaupiant ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti mažesnę grąžą arba priešingai – išaugusią riziką patirti nuostolių. Gyvenimo ciklo investavimo strategija siekia šias rizikas sumažinti.
