„Normalus tas derlius – yra ir didesnių bulvyčių, ir mažesni, kaip iš kokio kelmo. Mūsų šeimai – šešiems žmonėms – tikrai užtenka: ir vaikams duodame, ir patys valgome“, – LRT TELEVIZIJAI sako ji.
Tačiau netoli Šiaulių ūkininkaujantis Edas Sasnauskas sako, kad jo ūkyje metai bulvėms – labai nepalankūs. Per pastaruosius du mėnesius nė karto nepalijo, o jei lietus vos sudrėkina žemės paviršių, tokio ir lietumi vadinti negalima. Dėl sausros bulvės ne tik neužaugo, pasikeitė ir jų išvaizda.
Beveik 200 hektarų bulvių auginantis ūkininkas sako su bulviakasiu neskubėsiąs, gal po savaitės kitos tik pradės.
„Bulvių derlius, manau, bus iki 50 proc. mažesnis nei praėjusiais metais“, – sako jis.
Pernai kasęs iš hektaro po 60 tonų bulvių, šiemet ūkininkas sako džiaugsis surinkęs po 25–30 tonų. Patirtus nuostolius jis ir kiti bulvių augintojai ketina kompensuoti kaina – ji šiemet taip pat turėtų didėti dvigubai.
„Mano žiniomis, pirkėjai neturėtų matyti skirtumo, lygindami su praėjusiais metasi, nes tą padidėjusios kainos skirtumą kai kurie prekybos tinklai yra patys amortizavę. Patys nepadidino kainų, bet ateities tendencijos tikrai nėra džiuginančios“, – aiškina prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Antrąja duona vadinamos bulvės – viena mėgstamiausių, gausiai auginamų bei vartojamų žemės ūkio kultūrų. Šalyje kasmet jų užauginama apie 400 tūkst. tonų, maždaug pusė eksportuojama į ES ir kitas šalis.
