Pirmą ir antrą šildymo sezono dieną šildymas įjungiamas Fabijoniškėse, Šeškinėje, Pilaitėje, Senamiestyje, Šnipiškėse, Karoliniškėse, Lazdynuose, Naujojoje Vilnioje, Baltupiuose ir Grigiškėse. Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio ir Kirtimų rajonuose šildymas įjungiamas antrą-trečią šildymo sezono dienomis.
Paneriuose, Naujininkuose, Rasose, Vilkpėdėje ir Verkiuose šildymas prasideda trečią-ketvirtą šildymo sezono dieną.
Panevėžys iki šiol buvo vienintelis iš didžiųjų Lietuvos miestų, pradėjusių šildymo sezoną gyvenamuosiuose namuose. Šiauliuose nuo trečiadienio pradėtos šildyti gydymo ir ugdymo įstaigos, Kaune šildymas jose bus įjungtas nuo ketvirtadienio.
Dėl gyvenamųjų namų šildymo Kaune žadama spręsti kitą savaitę, nes savaitgalį prognozuojami gerokai šiltesni orai. Šiauliuose gyvenamųjų namų šildyti kol kas taip pat neplanuojama.
Šildymas įjungiamas, kai vidutinė paros temperatūra tris paras iš eilės būna žemesnė nei 10 laipsnių.
Žada, kad kaina nesiskirs
Nors dar vasarą prasidėjo kalbos apie tai, kad šiemet už šildymą mokėsime daugiau, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė trečiadienį Seime patikino – biokuro kaina augs apie 30 proc., tačiau šildymo kainos gyventojams beveik nesiskirs nuo praėjusių metų, o jei ir skirsis, tai pokytis bus labai neakivaizdus.
Artėjant šildymo sezonui, Energetikos komisija bandė išsklaidyti netylančias kalbas apie šilumos kainų augimą. Dar vasarą pasigirdo pirmieji signalai, kad dėl brangstančio biokuro ir mažėjančios jo pasiūlos šiemet už šildymą šalies gyventojai bus priversti mokėti daugiau.
Pasak komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio, šilumos kainos neaugtų, jei būtų didinama biokuro pasiūla.
„Tačiau kol kas Valstybinė miškų urėdija (VMU) biokuro rinkoje teikia vos 2 proc. žaliavos. Kalbama ne apie miškų kirtimų didinimą, tačiau apie didesnį medienos atliekų, tokių kaip kelmai, šakos, drožlės ar pjuvenos, be žalos miškui panaudojimą“, – sakė Energetikos komisijos pirmininkas V.Poderys.
I.Žilienė posėdyje pasakojo, kad šilumos kainos vis dar skiriasi atskirose savivaldybėse, tačiau, anot jos, šildymo kaina šiemet neturėtų pastebimai augti. Anot I.Žilienės, šių metų rugsėjį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 4,67 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) be pridėtinio vertės mokesčio (PVM).
„Vilniuje nematome didelių pokyčių, o Kaune kaina jau sumažinta 8 procentais. Klaipėdoje planuojame nustatyti naują kainą, kuri bus panaši į Kauno, o gal net ir mažesnė. Šiauliuose ir Panevėžyje didelių kainų pokyčių nebus“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad kainų pokyčiai priklausys nebent nuo to, kiek jie bus susiję su pačiomis kuro kainomis.
Tiesa, ji išskyrė biokuro kainas, kurios šiemet turėtų būti virš 30 proc. didesnės.
„Biokuro kainos priklauso nuo to, kokios trukmės sandoriai sudaromi. Pasiūlos didinimas ir biokuro tiekėjų pasiūla gali turėti didelę įtaką biokuro kainoms ir visai šilumos kainodarai, nes kuo daugiau sandorių būna įvykdomi, tuo jie būna pigesni“, – aiškino pirmininkė, pažymėdama, kad net 52,26 proc. šalies biokuro rinkos priklauso vos 6 žaidėjams.
Anot jos, gamtinių dujų sektoriuje šiemet taip pat numatomi pokyčiai, nes ateities sandoriuose numatomas beveik 30 proc. augimas.
Visgi net išvardijusi šiuo pokyčius I.Žilienė konstatavo – biokuro bei gamtinių dujų sektorių kainų pokyčiai už šilumą mokantiems gyventojams didesnės įtakos neturės ir kainų pokyčiai bus neakivaizdūs.
Tiesa, ji pridūrė, kad kaina priklausys ir nuo to, kokios būklės pastatuose gyvena žmonės.
„Sąskaitos už šilumą renovuotuose namuose lyginant su prastos būklės daugiabučiais skiriasi iki dešimt kartų. Nerenovuotuose daugiabučiuose šildymo kaina 60 kv. m. bute siekia apie 60 eurų.
Mažiausiai energijos sunaudoja naujos statybos ir pilnai renovuoti namai, kurių 2017-2018 metų sąskaitos už šildymą sudarė apie 28 eurus“, – komentavo ji.
Kainą lėmė brangusi mediena
Energijos išteklių biržos „Baltpool“ prekybos biokuru vadovas Vaidotas Jonutis pažymėjo, kad per pastaruosius dešimt metų biokuro suvartojimas šalyje išaugo maždaug penkis kartus ir šis augimas artimiausiu metu nesustos.
Anot jo, auga ne tik suvartojimas, bet ir kaina, kuri, jo žodžiais, „šiuo metu yra viename iš istorinių pikų, o tokia paskutinį kartą buvo 2012 metais“.
„Per tą laiką pagrindinės žaliavos, kuri naudojama biokuro gamybai, kaina išaugo beveik dvigubai. Malkinės medienos kaina pakilo apie 42 proc. Šiuo metu biokuro kaina yra pakilusi apie 31 proc., priklausomai nuo miesto. Pavyzdžiui, Šiauliuose kaina kilo iki 40 procentų“, – priežastis vardijo jis.
V.Jonučio teigimu, apie 40 proc. medienos biokurui atitenka atliekų forma.
„Biokuro pramonei atitenka tik 11 proc. medienos, todėl tikrai nereikėtų sakyti, kad mes Lietuvoje sudeginame pusę medienos“, – pabrėžė jis.
Biokuro pramonės atstovas kalbėjo, kad didelė biokuro dalis į šalį importuojama iš Baltarusijos, ji sudaro apie 15-20 proc., o Vilniuje ir Kaune – net iki 50 procentų: „Bandome didinti importą iš Latvijos, bet latviai mūsų problemų neišspręs. Jie turi uostus, brangius pirkėjus iš Švedijos bei Danijos, tad mums konkuruoti su jais bus sudėtinga.“
Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas aiškino, kad tikslas yra didinti kirtimo liekanų paėmimą iš miško. Tačiau, anot jo, net ir tokiu būdu garantuota didesnė pasiūla negarantuotų mažesnių kainų.
