„Aš – pensininkas, todėl esu socialiai draustas. Tačiau „Sodrai“ nesu nurodęs sąskaitos, į kurią mano išmokas pervesti, todėl pinigai kaupiasi pas juos. Vis dėlto, kai paprašiau iš vieno skyriaus mano sukauptus pinigus pervesti į kitą ir taip padengti mano skolą, man paliepė atsidaryti sąskaitą banke.
Kodėl turiu išlaikyti banką“, – klausė Antanas.
Anot vyro, sukauptų pinigų – sočiai susidariusiam įsiskolinimui padengti.
Pasak Antano, jis du mėnesius bendravo su „Sodros“ darbuotojais tikėdamasis, kad vis dėlto jam bus pasiūlyta išeitis, kaip kitaip, neatsidarant banko sąskaitos, padengti įsiskolinimą.
Po to, kai gavo raštą su nurodymu skolą išieškoti priverstinai, vyras jį apskundė. „Taip ir parašiau – negi negali nuo vieno stalo mano turimų pinigų perkelti ant kito. Tikras biurokratizmas“, – piktinosi pašnekovas.
Tiesa, po to vyras gavo kitą laišką. Jame jau nurodoma, kad užskaita bus padaryta ir jo lėšos iš vieno skyriaus bus pervestos skolai padengti.
„Sodroje“ jis išgirdo ir tai, kad dėl to, jog jis neturi banko sąskaitos, yra socialiai neapdraustas.
Tačiau „Sodros“ atstovė Irena Džiužaitė portalą lrytas.lt patikino, kad banko sąskaitos turėjimas niekaip nesusijęs su tuo, ar žmogus yra apdraustas. Draustumą užtikrina atitinkamų įmokų mokėjimas (pensijų, ligos, nedarbo, Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir kt.).
Tačiau, jei žmogus, kuriam pagal galiojančius teisinius reikalavimus privalu mokėti PSD įmokas, jų nemokėjo, tuomet kaupiasi skola ir jis yra nedraustas sveikatos draudimu tol, kol padengia skolą ir sumoka įmokas už einamąjį mėnesį. Nemokantys PSD įmokų netenka sveikatos draudimo ir praranda teisę į valstybės garantuojamą nemokamą sveikatos priežiūrą, t. y., nedrausti sveikatos draudimu už sveikatos priežiūrą turi susimokėti patys.
„Visi teritoriniai „Sodros“ skyriai bendradarbiauja tarpusavyje ir vienam iš jų pateikiami dokumentai pagal kompetenciją nukreipiami tam skyriui, kuris administruoja konkrečius procesus. Jei žmogui dėl kokių nors priežasčių išmokos neišmokamos (t. y., jis nepraneša „Sodrai“, kokiu būdu jas išmokėti) ir jis turi skolą, jis gali pateikti prašymą bet kuriame skyriuje, taip pat ir dėl užskaitos – dėl mokėtinos išmokos sumos sumažinimo skolos suma“, – aiškino I.Džiužaitė.
Tuomet prašymas nagrinėjamas – atsižvelgiama, ar yra kiti kreditoriai, kuriems taikoma pirmenybė, o jei tokių kreditorių nėra, priimamas sprendimas atlikti užskaitą. Apie priimtą sprendimą prašymą pateikęs žmogus informuojamas tokiu būdu, kokiu pateikė prašymą – jei prašymas gautas paštu, atsakymas siunčiamas registruotu laišku.
Anot pašnekovės, labai didelė dalis „Sodros“ išmokų gavėjų tuo pat metu yra ir įmokų mokėtojai. Situacijų, kai jam priklausančių išmokų žmogus neatsiima (nenurodo jokio būdo, kaip pinigus išmokėti) ir tuo pat metu turi įsiskolinimą „Sodrai“, gali pasitaikyti.
Nors Lietuvoje galioja einamųjų mokėjimų valstybinio socialinio draudimo sistema, kai į „Sodrą“ patekusios įmokos virsta išmokomis tiems, kam tuo metu priklauso, žmonių neatsiimtos išmokos niekur nedingsta – jos lieka kaip išmokų gavėjui mokėtinos sumos iki jis pateiks atitinkamą prašymą nurodant, kokiu būdu pinigus išmokėti.
