Nukentėjęs Vytautas P. su žmona sureagavo žaibiškai ir iškart kreipėsi į banką ir policiją. Lrytas.lt portalui situacijos komentuoti jis nesutiko, bet teigė, jog laukia palankaus banko sprendimo.
„Situacijos komentuoti negaliu, kol kas kalbamės su banku ir tikiuosi sulaukti palankaus sprendimo“, – kalbėjo nukentėjęs Vytautas.
Į sukčių pinkles šeima buvo suviliota tiesiog SMS žinute, kuri neva siųsta iš paties SEB banko, o žinutės turinys kvietė atsinaujinti „SmartID“ paskyrą bei nurodė nuorodą, kurioje tai padaryti. Atsidarius nuorodą, kuri atrodė identiškai, kaip ir originali SEB banko svetainė, buvo paprašyta suvesti visus reikalingus duomenis. Pinigai buvo nuskaityti akimirksniu.
Vytauto žmona savo „Instagram“ paskyroje prašė draugų ir pažįstamų pagalbos bei atsakymų, kaip elgtis toliau.
„Mes iš karto po penkių minučių kreipėmis į banką, aišku, telefonu mums reikėjo laukti gal 45 minutes, kol mus sujungs su kažkokiais specialiais žmonėmis. Kai sujungė, pasakė, kad mums reikia dabar atvažiuoti į banką ir užšaldyti sąskaitas. Atvažiavome, reikėjo parašyti prašymą, kad sustabdyti pavedimą. Šiandien sužinojau, kad pinigai buvo išgryninti ir mes pinigų nebeturime“, – vaizdo įrašuose su liūdesiu prieš kelias dienas kalbėjo nukentėjusi moteris.
Tokių apgavysčių – begalė
Atvejų, kai sukčiai per kelias minutes nuskaito pinigus, apstu, o banko teigimu, socialinės inžinerijos atakų, kai suklaidinti nukentėjusieji patys sukčiams atskleidžia savo duomenis, tik daugės. Sukčiai dirba profesionaliai, o šis, SMS žinute platinamas melagingas pranešimas bei vėliau sekanti vagystė – dar visai naujas būdas išvilioti iš SEB banko klientų pinigus.
Sulaukęs pirmųjų pranešimų apie gautas neva banko atsiųstas sukčių SMS žinutes, bankas suskubo įspėti visuomenę ir klientus, taip pat inicijavo suklastotų interneto puslapių ir sąskaitų, kurias naudojo sukčiai, blokavimą. Informaciją apie žinomus incidentus bankas pateikė Lietuvos kriminalinei policijai, taip pat informavo Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą.
„Kadangi sukčių siunčiama SMS žinutė atvaizduojama įprastame susirašinėjimo su banku lauke prie senesnių žinučių, t. y. kitų realių banko siųstų žinučių sraute, gavėjui tai gali sukelti pasitikėjimą ir suklaidinti“, – teigė SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.
Tačiau bankas pabrėžė, kad tokios SMS žinutės yra siunčiamos ne iš konkretaus SEB banko telefono numerio.
„SMS žinučių siuntimui sukčiai naudoja mobilaus ryšio operatorių infrastruktūrą, mobilų ryšį ir standartinę SMS žinučių siuntimo paslaugos funkciją, kurią teikia mobilaus ryšio operatoriai. Ši funkcija leidžia siuntėju nurodyti bet kokį asmenį ar įmonę. Trumpai tariant tai reiškia, kad sukčiai Jums gali atsiųsti SMS ne tik nuo SEB banko, bet nuo bet kokio siuntėjo, net ir nuo Kalėdų Senelio – būtent tokį gavėją Jūs matysite gautos SMS žinutės siuntėju. SMS žinutė gali būti siunčiama net ne iš lietuviško numerio (+370x).
SMS žinučių grupavimą atlieka gavėjo telefonas pagal pavadinimą ir tokiu būdu sukčių žinutė atsiduria kitų realių iš įmonės siųstų SMS žinučių sraute, jei ta įmonė naudoja SMS žinučių siuntimo paslaugos funkciją. Tą daro daugelis įmonių, o telefonas šias žinutes sugrupuoja į tą patį žinučių srautą“, – pasakojo A.Šapola.
Padeda susigrąžinti pinigus
A.Šapola tikino, kad bankas visada suinteresuotas padėti klientams atgauti prarastus pinigus, tačiau kartais ši procedūra apsunksta, kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, mat momentiniai mokėjimai tarp skirtingų bankų (tiek Lietuvoje, tiek atliekant pervedimą į sąskaitą užsienio banke) yra įvykdomi akimirksniu ir lėšos tuojau pat įskaitomos gavėjui.
Iš viso SEB bankas nuo birželio sustabdė daugiau kaip 76 tūkst. eurų sukčių atliktų mokėjimų, susijusių su SMS sukčiavimu. Taip pat apildomai SEB bankas padėjo sugrąžinti į kitus bankus pervestą sukčių daugiau kaip 40 tūkst. eurų sumą.
„SEB bankui pavyko sustabdyti ir sugrąžinti daugiau kaip 116 tūkst. eurų, t. y. dvigubai tiek, kiek nukentėję klientai patyrė realių nuostolių. Bendra klientų patirtų nuostolių suma yra 62,2 tūkst. eurų“, – teigė A.Šapola.
Bankas primena, kad šiame sukčiavimo mechanizme svarbiausia, kad asmuo niekada nevestų tik jam vienam žinomų „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2, jei pats neinicijavo mokėjimo – tokiu būdu pinigai liks sąskaitoje saugūs.
