Tikrai galite patikėti, kad visoms visuomenės grupėms šitas biudžetas yra geresnis, teisingesnis ir leis gyventi geriau ir sočiau“, – vos priėmus 2020 metų valstybės biudžetą, sakė premjeras Saulius Skvernelis.
2020-ųjų valstybės biudžeto įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.
„Prezidentas vertins visą biudžetą kompleksiškai. Kol kas dokumentas nėra pasiekęs Prezidentūros“, – rašoma prezidento komunikacijos grupės BNS pateiktame atsakyme.
Premjeras tikras, kad prezidentas neturėtų vetuoti 2020 m. biudžeto: „Šiandien nėra jokių teisinių pagrindų vetuoti, nes biudžetas atitinka fiskalinės drausmės įstatymus, nacionalinius ir tarptautinius, bei atliepia visus lūkesčius, kuriuos prezidentas buvo išsakęs.
Yra faktas, kad yra perteklinis biudžetas, ir dar didesnis faktas, kad kai kurie opozicijos atstovai visus gąsdina, kad bus paliktos kažkokios skylės. Noriu patvirtinti, kad mūsų kadencijos pabaigoje rezerve juodai dienai bus sukaupta 1,7 mlrd. eurų, jeigu ištiktų ta bėda, kuri buvo ištikusi valstybę dėl neatsakingo valdymo ir krizės, kuri nepriklausė nuo valstybės vidaus politikos.
Tai apie kokias skolas mes kalbame, tai yra realūs pinigai, kuriuos reikės, esant būtinumui, paimti, jeigu stos ekonomika.“
Lūkesčių neišpildantis biudžetas
Tuo metu Seimo opozicijos atstovė Ingrida Šimonytė po biudžeto priėmimo teigė, kad kiekvienas pastaraisiais metais priimtas biudžetas buvo vadinamas rekordiniu ir socialiai orientuotu, o tai, kad biudžetas neišpildys didelės dalies visuomenės lūkesčių, yra tik pačios Vyriausybės atsakomybė.
„Rekordinis, nes visada buvo didesnis, nei prieš tai buvęs – kai ekonomika auga, kitaip negali būti. Ir socialiai orientuotas – taip buvo visada, net ir krizės metais, nes visada 70 proc. mūsų viešųjų išlaidų tekdavo socialinei apsaugai, sveikatai ir švietimui“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Pasak Seimo narės, nors Finansų ministras didžiuojasi, kad jo biudžetas yra subalansuotas, biudžetas yra subalansuotas kūrybinės apskaitos priemonėmis.
„Visi puikiai žino, kad tas balansas pasiektas sveikatos draudimo fondo sąskaita, o dabar dar ir klimato kaitos programos ir kelių fondo sąskaita – apsimetant, kad išlaidos, kurios metų eigoje bus reikalingos – neva jų nebus.
Nors vaistams yra planuojama per maža išlaidų suma, ir kitoms priemonėms taip pat tų pinigų pritrūks, valdžia tikisi tuos pinigus paimti iš rezervų ir programų vėliau“, – sakė I.Šimonytė.
Konservatorių frakcijos narės teigimu, pagrindinė problema tai, kad Vyriausybė pati sukūrė labai daug gyventojų lūkesčių – įvykdė mokesčių reformą, po kurios mokesčiai nesikeis, išdalino daug neišpildytų pažadų viešojo sektoriaus darbuotojams.
„Pagrindinė problema – Vyriausybė pati sukūrė daug lūkesčių. Padarė mokesčių reformą, po kurios mokesčiai nesikeis. Išdalino pažadus viešojo sektoriaus darbuotojams, kuriuos pati surašė į tą strategiją, kuri buvo pateikta Seimui. Juk niekas Vyriausybės rankos nevedžiojo. O dabar neįgyvendino tų įsipareigojimų, tai, manau, čia pačios Vyriausybės atsakomybės klausimas“, – negailėjo kritikos I.Šimonytė.
Seimo narė teigė neabejojusi, kad biudžetas bus priimtas ir netiki, kad prezidentas jį vetuotų.
Ir vargo biudžetas, ir tinkamas skurdui mažinti
Finansų ministras Vilius Šapoka pakartojo, kad biudžetas yra realistinis, subalansuotas, atitinkantis fiskalinę drausmę ir nukreiptas į skurdo mažinimą.
Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Valius Ąžuolas po balsavimo pabrėžė, kad visos visuomenės grupės kitais metais pajus pajamų didėjimą
Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė sakė, kad diskusijos buvo chaotiškos, o Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė 2020 metų biudžetą pavadino ne ambicingos ir augančios Lietuvos, o „vargo biudžetu“.
„Tai ne ateities, o vargo biudžetas“, – teigė ji.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas tikino, kad biudžeto priėmimo procesas buvo socialinis dialogas.
„Vyksta normalus socialinis dialogas – spaudimas, šantažo elementai, viešos demonstracijos, piktinimasis. Visa tai turi būti, kur vienos ir kitos grupės kovoja už savo interesus“, – teigė jis.
Verslas papylė kritikos
BNS paklausė verslo ir profesinių sąjungų atstovų, kokią įtaką verslui, visai šalies ekonomikai ir gyventojams padarys naujasis valstybės pajamų ir išlaidų planas.
Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė: „Nesakau, kad veikiančių mokesčių negalima ar nereikia keisti, tačiau su biudžetu atkeliauja tikrai ne būtinos techninės korekcijos, o, kaip įprasta, – nauji mokesčiai arba mokesčių kėlimas. Ir, kaip įprasta, jų tikslas – tiesiog papildomų pajamų gavimas“.
„Turint omeny, kad jau veikiančių mokesčių surinkimas kelia problemų ir yra nemažas atotrūkis tarp to, kas turėtų būti sumokėta, ir to, kas realiai sumokėta (šešėlis), mokesčių bazės plėtimas, naujų mokesčių įvedimas neatrodo pagrįstas ir suprantamas. Juolab, kad mokesčių stabilumas kartais yra net svarbiau nei pats mokesčių dydis“.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius: „Šitas biudžeto priėmimas yra desperatiškas būdas valdantiesiems išsaugoti savo veidą, pridarius daugybę keistenybių“.
„Kai kurie politikai tapo visiškai kurti ir akli teisės profesionalų pastaboms dėl Konstitucijos, kuri yra trypiama. Didesnio banko apmokestinimo klausimas jau nėra apie bankus – šis klausimas yra apie valstybės Konstituciją“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis: „Atskirtį galime mažinti tik didindami įmonių konkurencingumą ir didindami pačios valstybės pajamas. Šis biudžetas nėra orientuotas į pasirengimą galimam ekonomikos lėtėjimui“.
„Deja, bet mes ir toliau tęsiame aritmetišką biudžeto formavimą, kai siekiant surinkti daugiau pajamų yra didinami mokesčiai. Pastarieji politiniai sprendimai dėl naujų mokesčių ir pačio biudžeto formavimo byloja, kad vis dar stokojame nuoseklumo, strategijos, sistematiškumo ir toliaregiškų sprendimų“.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas: „2020 metų biudžetą iš dalies būtų galima pavadinti nestabilumo ir neapibrėžtumo biudžetu – net ir specialistams buvo išties nelengva sekti visus besikeičiančius pasiūlymus dėl naujų mokesčių įvedimo“.
„Manau, kad tai verslo ir vartotojų aplinkoje sukėlė šiokį tokį neapibrėžtumą ir neužtikrintumą, kadangi iki pat biudžeto priėmimo pabaigos neapibrėžtumo dėl naujų mokesčių lygis buvo gana aukštas“.
Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė: „Šiemet priimant biudžetą Seime buvo kaip niekad daug chaoso ir paskutinės minutės sprendimų. Svarbiausiais klausimais konsultacijų su visuomene beveik nebuvo arba joms buvo skiriami tik simboliniai kelių dienų terminai“.
„Apskritai, jokių pasiūlymų, teigiamų pokyčių verslo aplinkai su biudžeto įstatymu nėra priimta. Tik bloginantys. Kuriant gerovės valstybę yra būtina kurti aukštesnę pridedamąją vertę, tačiau apie tai nebuvo pagalvota“.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas: „Mes suprantame, kad artėja rinkimai ir politikams svarbiausia įtikti plačiajam rinkėjų ratui. Visi kiti klausimai, kurie tiesiogiai rūpi verslui, stovi vietoje ir yra visiškai nesprendžiami“.
„Apskritai dėl visų mokestinių pakeitimų nėra ekstremalaus atvejo, kad verslas galėtų trimituoti, jog mes sužlugsim. Anaiptol. Bet mūsų pagrindinis klausimas – iš kur bus realiai paimti pinigai įsipareigojimų vykdymui. Mes bijome, kad nėra dialogo“.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė: „Esame nusiminę, kad eilinį kartą nepriimtas mokesčių progresyvumas ir šita istorija tęsiasi, politinės valios nėra nuo pat Nepriklausomybės laikų“.
„Mūsų vienas didžiausių laimėjimų – komandiruojamų darbuotojų atlygio padidinimas, tai yra tikrai reikšmingas pliusas darbuotojams transporto sektoriuje. Kitas dalykas, be abejo, didėja vaiko pinigai, neapmokestinamas pajamų dydis, tačiau tai yra nepakankama, tai yra tik pirmas žingsnis“.
Vakarų medienos grupės savininkas Sigitas Paulauskas: „Tai, kad kaitaliojamos Trišalėje taryboje sutartos taisyklės, yra blogai. Negalima taip – jei kitais metais vėl trūks pinigų, tai tada dar kažką apmokestins, taip gali tęstis be pabaigos“.
„Staiga, metų pabaigoje nusprendžiama pateisinti savo lūkesčius, ruošiantis eiliniams rinkimams ir rinkėjams pakabinti blizgutį, tai taip ir elgiamasi. Čia nieko gero“.
