Pastarosiomis dienomis vilniečiai perskaitė juodu ant balto parašyta tai, kas buvo aišku jau praėjusių metų pabaigoje.
Atliekų tvarkymas Vilniuje pabrango gerokai daugiau nei kituose miestuose – 70 proc. Tarybos nario iš opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos frakcijos Žilvino Šilgalio nuomone, taip yra dėl to, kad valdantieji keliaklupsčiauja šiukšlininkams.
Valdžia leido toms pačioms įmonėms, atsikračius konkurentų, dalyvauti antrame atliekų tvarkymo konkurse, kuriame įkainiai buvo smarkiai padidinti. Štai dabar ir turime.
Pasipylė daugybė skundų
„Mane skaičiai pribloškė: pernai už šiukšles turėjau mokėti 26 eurus, o dabar – 44 eurus.
Dar didesnis skirtumas, kai lyginu su užpraeitais metais, kai sąskaita už atliekų tvarkymą tebuvo 17 eurų. Esu labai pikta“, – prisipažino vilnietė Eglė.
Tris kartus didesnės sąskaitos nei pernai sulaukė ir kitas vilnietis – Egidijus, jis pasiguodė feisbuke. Prieš metus atliekų tvarkymas jam atsiėjo 18 eurų, o už tą pačią paslaugą nuo 2020-ųjų kovo vyras metams mokės 58 eurus.
Kita vilnietė – Rugilė vietoj pernai mokėtų 20 eurų šiemet už atliekų tvarkymą sulaukė 67 eurų sąskaitos.
„Buvau girdėjusi, kad paslauga brangs, bet kai pamačiau skaičius parašytus juodu ant balto, nuotaika sugedo“, – kalbėjo sostinės gyventoja.
Mokės ar ne – dar nežino
Daugiau nei prieš pusmetį Vilniaus tarybos narys Ž.Šilgalis ėmėsi eksperimento: daugiabučiame name gyvenantis politikas apsiskelbė nemokėsiąs kintamosios šiukšlių išvežimo sąskaitų dalies ir laukė, kol bus paduotas į teismą.
„Būtų labai gerai, jei mane paduotų į teismą. Tada ir paaiškėtų, ar pagrįstai ir kokiais įstatymais remiantis apskaičiuojama sąskaitų kintamoji dalis“, – tada „Sostinei“ sakė 50 metų Ž.Šilgalis.
Dabar jis tiek ryžto nedemonstruoja. Paklaustas, ar šių metų sąskaitą sumokėsiąs visą, ar tik dalį, politikas sakė dar nežinąs.
„Sąskaitose kintamoji dalis – opiumas liaudžiai, ji visiškai nieko nereiškia“, – dėstė Ž.Šilgalis.
Riebaus kąsnio nepaleis
Ž.Šilgalio manymu, atliekų tvarkymo srityje verslas šeimininkauja kaip tik nori: „Jeigu savivaldybė sugebėtų jį perimti, viskas būtų kitaip.
Juk kažkodėl kituose miestuose, tarkime, Kaune, šiukšles išveža savivaldybės įmonė.
Taip yra ir Latvijoje. Tiktai ne Vilniuje, kur privatus verslas užsitikrinęs dideles pajamas ir nenori atiduoti šio riebaus kąsnio.“
Anot Ž.Šilgalio, atliekų tvarkytojai naudojo gudrią schemą: per pirmąjį konkursą pasiūlė itin žemas kainas ir konkurentai nesugebėjo atsilaikyti.
Vėliau konkurso laimėtojai pareiškė, kad kainos yra mažos ir jie ketina nutraukti sutartis.
Savivaldybė paskelbė antrą konkursą. Jame dalyvavo tos pačios įmonės, kurios buvo laimėjusios ir pirmąjį.
„Užuot tas įmones įtraukusi į juodąjį sąrašą, savivaldybė leido joms padidinti kainas“, – stebėjosi Ž.Šilgalis. Taip Vilniuje liko tik dvi atliekas išvežančios bendrovės – „Ecoservice“ ir „Ekonovus“.
Nelieka prasmės rūšiuoti
Ž.Šilgalis atkreipė dėmesį ir į kitą problemą – atliekų rūšiavimą. Atliekų tvarkytojai tvirtina, kad komunalinių atliekų srautas yra šiek tiek sumažėjęs.
Taip yra dėl to, kad vilniečiai įprato rūšiuoti. Tačiau kainoje tai neatsispindi.
„Tai kokia prasmė žmogui stengtis, rūšiuoti? Juk vis tiek skaičiuos tik buto kvadratinius metrus“, – stebėjosi Ž.Šilgalis.
Jo manymu, sistema yra visiškai netobula ir savivaldybė nė nemėgina jos tobulinti.
Sutartys – nuo gruodžio
Savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėjas Vytautas Budreika aiškino, jog kainos iš esmės didėja dėl gruodį įsigaliojusių naujų savivaldybės sutarčių su atliekų vežėjais „Ecoservice“ ir „Ekonovus“, apie kurias kalbėjo ir Ž.Šilgalis.
Šios bendrovės 2018-ųjų liepą pareiškė, kad jų veikla nuostolinga, todėl jei miestas pageidauja, kad jos ir toliau teiktų paslaugas, reikia keisti sutarčių sąlygas.
„Ecoservice“ ir „Ekonovus“ naujai paskelbtame konkurse pasiūlė didesnius nei anksčiau atliekų tvarkymo tarifus ir praėjusių metų gegužę užsitikrino 71,2 mln. eurų vertės užsakymą iki 2026 metų lapkričio.
Laukia papildomi mokesčiai
Savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) vyriausioji teisininkė Leda Žilinskienė tikino, kad pagal dabartinę tvarką prieš ištuštinant kiekvienas konteineris yra pasveriamas, duomenis apie atliekų svorius galima rasti interneto svetainės atliekuadministratorius.lt savitarnoje.
Vežėjai sverti konteinerius įpareigoti Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sutarčių.
L.Žilinskienė teigė, kad 2020 metais dalis rinkliavos už atliekų tvarkymą vis dėlto bus mokama ir pagal surinktų šiukšlių svorį.
Todėl atliekų kiekis ir galutinės rinkliavos sumos bus žinomos pasibaigus kalendoriniams metams.
Tai reiškia, kad vilniečiai, paaikčioję dėl didelių sąskaitų, šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje dar turės progos paaikčioti – neatmestina, jog už šiukšles reikės sumokėti papildomai.
Gyventojų skolos neaugs?
Paklausta, ar dėl to VASA neprognozuoja padidėjusio skolininkų skaičiaus, L.Žilinskienė atsakė neigiamai.
Esą Vilniaus savivaldybėje galiojanti rinkliava iš esmės neviršija Lietuvos didžiuosiuose miestuose nustatytų mokesčių už atliekas, todėl skolininkų skaičiaus augimas nėra prognozuojamas.
Anot teisininkės, dauguma gyventojų ir įmonių rinkliavą moka laiku, tačiau pasitaiko nemokėjimo ir vėlavimo sumokėti atvejų. Pasibaigus 2019 metams buvo surinkta 91 proc. apskaičiuotos rinkliavos.
„Gyventojai pakankamai sąmoningi, nes atliekų išvežimas – būtina paslauga, o rinkliavos lėšos naudojamos tik atliekų sistemos sąnaudoms padengti“, – aiškino L.Žilinskienė.
