„Biudžeto deficitas, turiu pripažinti, prognozuojamas yra didesnis nei tikėjausi ir didesnis nei vakar prognozavo Tarptautinis valiutos fondas, jie prognozavo 3,7 proc. deficitą. Vertinant „Sodros“ biudžetą, tikėtina, kad vietoj planuojamo nežymaus pertekliaus kitais metais turės deficitą kelių šimtų milijonų eurų, nes labai optimistiškai prognozuoja pajamų augimą“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
„Iš tikrųjų yra grėsmė, kad deficitas gali būti dar didesnis ir tada Lietuva išsiskirs ES kontekste kaip valstybė, turinti didesnį deficitą nei ES vidurkis. Čia reali grėsmė, nepaisant gerų makroekonominių rezultatų šiais metais“, – pridūrė ekonomistas.
Anot jo, padidėjusios biudžeto išlaidos gali kelti problemų šalies ekonominiam tvarumui.
„Turime biudžeto išlaidų krizę, nes išlaidos išaugo žymiai sparčiai nei turėjo išaugti. Pakankamai didelis apetitas kitąmet kelti daugelį išmokų, pensijas ir panašiai. Skirtumas tarp pajamų ir išlaidų gali būti pakankamai ženklus, nepaisant spartaus ekonomikos augimo. Tai vėlgi gali kelti tam tikrų klausimų tiek tarptautiniams investuotojams, tiek ir kreditų reitingų agentūroms“, – kalbėjo Ž. Mauricas, pridurdamas, kad visa tai ateityje gali išprovokuoti išlaidų karpymą.
„Visas padidintas dėmesys gali lemti tai, kad kitų metų rudenį prasidės kalbos apie diržų veržimąsi, gal taip nereikia sakyti negąsdinant žmonių, bet tam tikrų mokesčių padidinimą arba tam tikrų išmokų įšaldymą ar net, blogiausiu atveju, atsisakymą. Tas takelis yra išmintas. Graikija buvo tą taką išmynusi ir Portugalija“, – sakė Ž. Mauricas.
„Tokios kalbos gali sąlygoti tam tikrus amerikietiškus kalnelius. Kitais metais mes labai gerai gyvensime ateities sąskaita, bet 2022 metais tas augimas nebus toks saldus“, – pripažino ekonomistas.
Siūlymą įvesti 13-ą pensiją ekonomistas įvardijo kaip grėsmę fiskaliniam tvarumui.
„Didžiausia grėsmė yra siūlymas išlaidų, kurios nedidina tvarumo nei fiskalinio, nei valstybinės ekonominės raidos. Kaip pavyzdys – 13-ta pensija, kurios vienintelis nustatymo kriterijus yra politinė valia. Tai čia ne gerovės valstybės kūrimas, o geros valstybės kūrimas.
Kitas veiksnys – per didelis apetitas investicijų programoje. Lietuva ir taip pakankamai neblogai atsistojo ant kojų, tai tikrai nereikia skubėti investuoti didelės sumos pinigų jau kitais metais. Geriau investuoti kiek daugiau padiskutavus, susidėliojus prioritetus, kad investicijos duotų didesnę grąžą“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
Teikia ir galimybių, ir rizikų
Vyriausybės patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas suteikia Lietuvai istorinę galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Netgi įvertinus tai, kad mes iš Europos Sąjungos gausime daugiau kaip 2 mlrd. eurų negrąžintinos paramos, vis tiek biudžeto deficitas viršys 4 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad įvairioms sritims planuojama išleisti labai daug pinigų, nors žiūrint į dabartines užimtumo ir vartojimo tendencijas, kurios jau sugrįžo į prieškrizinį lygį, tokio plataus masto ekonomikos skatinimo nereikėtų“, – BNS sakė analitikas.
Anot jo, tokį didelį planuojamą deficitą lemia tai, kad ES duoda daug pinigų, kuriuos reikia kuo greičiau įdarbinti, be to, valstybė gali skolintis labai pigiai, nes fiskalinės drausmės taisyklės ES yra suspenduotos ir nėra poreikio subalansuoti valstybės finansus.
„Esant tokioms aplinkybėms, biudžeto tikslas turėtų būti vienintelis – transformuoti ekonomiką, paversti ją žalesne, mažiau teršiančia aplinką, labiau ją skaitmenizuoti ir suteikti daugiau finansų žmogiškųjų išteklių ugdymui, lavinimui ir kompetencijoms. Jeigu mes į šį biudžetą žiūrėsime kaip ir priemonę paskatinti vartojimą, jis taps nesėkme, nes pinigai bus išleisti, o ateities augimo potencialaus nesukurtas“, – aiškino N. Mačiulis.
„Kol kas negaliu atsakyti į klausimą, ar lėšos bus skiriamos ekonomikos skatinimui, ar ekonomikos transformavimui“, – pridūrė jis.
„Swedbank“ ekonomisto teigimu, nors iš pirmo žvilgsnio pagrindinė 2021 metų biudžeto ašis yra 6 mlrd. eurų DNR ekonomikos planas, kuris turėtų leisti bent jau pradėti ekonomikos transformavimą, tačiau daug kas priklausys nuo jų panaudojimo.
M. Mačiulis taip pat pažymėjo, kad ir 2022 ir 2023 metų biudžetų gairėse nėra planuojama panaikinti viešųjų finansų deficito – jis turėtų sudaryti atitinkamai 2,7 proc. ir 1,6 proc. BVP.
„Jei koronaviruso plitimą ir jo pasekmes pavyktų suvaldyti gana greitai, tokio didelio biudžeto deficito vidutiniu laikotarpiu tikrai nereikėtų, nes grėstų ekonomikos perkaitimas, didesnė skola ir didesnė infliacija“, – sakė N. Mačiulis.
Tuo metu kitąmet numatytas minimalios mėnesio algos (MMA) ir vidutinės senatvės pensijos didėjimas, anot N. Mačiulio, atitinka valstybės finansines galimybes.
„Čia tikriausiai nėra nukrypta nuo fiskalinės drausmės ir valstybės galimybių. Prieš kelis metus buvo sutarta, kad minimalus atlyginimas priklausys nuo vidutinio darbo užmokesčio, todėl MMA didėjimas 6 proc. yra labai tikėtinas, čia nėra jokio politikavimo. Lygiai tą patį galima pasakyti apie senatvės pensijas – jos turėtų didėti apie 7,5 proc., lygiai tiek pat, kiek kitais metais turėtų augti „Sodros“ pajamos dėl didėjančios užimtumo ir vidutinio darbo užmokesčio“, – sakė ekonomistas.
Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų. Tokie skaičiai numatyti Finansų ministerijos parengtame 2021 metų biudžeto projekte, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Dabar biudžeto projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.
Įžvelgia rizikų dėl pajamų surinkimo
Vyriausybei pristačius 2021 metų biudžeto projektą, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad jame išlaidos suplanuotos gana nuosaikiai, tačiau atkreipia dėmesį, kad dėl pandemijos yra rizikų pajamų surinkimui.
„Didžiausia rizika kyla nuo pajamų eilutės ir sunku įvertinti, ar ji optimistinė, ar pesimistinė, nes nežinome, kaip šalis išeis iš žiemos, kalbant apie pandemiją, koks bus nedarbas ir kokios bus pajamos iš pridėtinio vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.
„Jei turėsime stiprių susirgimų proveržį ir lokalių karantinų, tai gali pažeisti akcizų surinkimą, ypatingai kuro. Šie trys mokesčiai yra ašiniai formuojant biudžetą“, – pridūrė finansų analitikas.
Jis teigiamai įvertino, kad didelė dalis išlaidų kitų metų biudžete yra nukreiptos į ateities ekonomikos DNR planą ir ekonomikos transformaciją, tačiau atkreipė dėmesį, kad būsimai valdžiai svarbi užduotis bus nukreipti jas tinkamai.
„Kitai valdžiai bus milžiniška užduotis, kad tos lėšos pasiektų tinkamus objektus ir (kad tai būtų – ELTA) investicijos, kurios turėtų ateityje generuoti grąžą, o ne kaštus. Galima nusitiesti kelią į laisvąją ekonominę zoną ir gauti teigiamą rezultatą, galima nusitiesti keliuką per mišką ir gauti kaštus, nes reikės nuolat remontuoti, o pajamų negausime“, – sakė M. Dubnikovas.
Finansų analitikas taip pat teigiamai įvertino, kad biudžete nekalbama apie 13-ąją pensiją.
„Džiugu, kad biudžete nesimato tokių dalykų kaip 13-a pensija, kuri yra nukreipiama diskusijai prieš spalio 25 dienos antrąjį (Seimo rinkimų – ELTA) turą“, – sakė jis.
Tuo metu Vyriausybės paliktas saugiklis apsisprendžiant dėl kitų metų minimalaus atlyginimo didinimo (MMA), pasak M. Dubnikovo, yra būtinas.
„MMA saugiklį turime turėti, nes jeigu mes jį didinsime (...) dideliu žingsniu, aklai, nepaisant to, kokia yra ekonominė padėtis, galime sukelti didesnį bankrotų skaičių, mažėjančių darbo vietų skaičių. Ir taip yra užprogramuotas didėti nedarbas dėl to, kad tikrai matysime žlugusių verslų dėl pandemijos“, – sakė M. Dubnikovas.
