Apstu ne tik sniego, bet ir įvykių
Anot „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko, pirmosios sausio mėnesio savaitės, kitaip tariant, pošventinis laikotarpis buvo kiek pasyvesnės. Bylų registracija smarkiai suintensyvėjo antroje mėnesio pusėje dėl gausaus sniego ir šalčio.
„Registravome šildymo sistemų ir katilų gedimus, užliejimus, kuriuos nulėmė šalčio neatlaikę vamzdynai.
Praėjusią savaitę buvo gausu snygio nulemtų žalų: lūžtant medžiams buvo apgadinti stogai, stogeliai, stikliniai šiltnamiai, o nutrūkus elektros laidams gedo ir įvairūs buitiniai prietaisai“, – apie dažniausius šalčio nulemtus įvykius, dėl kurių žmonės kreipėsi, pasakoja M.Balinskas.
Draudimo bendrovės „If“ privataus turto produkto vadovas Tomas Sinkevičius teigia, jog sausio mėnesį registruojamų žalų skaičius išaugo 26 proc., o gamtinių jėgų nulemtų įvykių buvo net šešis kartus daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Žalų sumos – įspūdingos
„Šiuo metu didžiausia dėl snygio registruota žala siekia 35 tūkst. eurų ir yra susijusi su įmonių turtu. Klientas kreipėsi dėl nuo sniego prislėgtų ir sulaužytų lauke stovėjusių palapinių“, – apie brangią sniego padarytą žalą pasakoja T.Sinkevičius.
Štai M.Balinskas teigia, jog vidutinis sniego ir šalčio sukeltos žalos dydis yra apie 1000 eurų, o didžiausia siekia apie 7000 eurų.
„Iš viso sausio mėnesį klientams atlyginome nuostolių už 230 tūkst. eurų. Tiesa, sausio 26–27 dienos žalos dar registruojamos šią savaitę, nes klientai galimai tik savaitgalį galėjo įvertinti apgadinimus. Be to, kai kuriais atvejais dar vyksta nuostolių vertinimas, o jį atlikti sudėtinga dėl storos sniego dangos“, – teigia M.Balinskas.
M.Balinskas teigia, jog pastaraisiais metais stebimas kintantis gyventojų požiūris į NT draudimą.
„Jei anksčiau būsto draudimas daugiausia buvo suprantamas kaip reikalavimas, kurį reikia išpildyti imant paskolą būstui, dabar sprendimas apsaugoti namus nuo rizikų suprantamas kaip būtinybė“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakoja M.Balinskas.
Anot jo, priešingas elgesys kartais netgi vertinamas kaip lengvabūdiškas ir neapdairus.
„Beveik visi mūsų klientai, apsisprendę apdrausti namus, renkasi ir papildomas apsaugas: apdraudžia juose esančius daiktus, buitinę techniką, atsakomybę prieš kaimynus, pavyzdžiui, užliejimo atveju“, – apie draudimosi tendencijas pasakoja M.Balinskas.
Jis tvirtina, jog tokias tendencijas atspindi ir rinkos rodikliai – gyventojų turto draudimo rinka Lietuvoje kasmet ūgteli maždaug 8 proc.
Pokyčius lemia ir pandemija
T.Sinkevičius sutinka, jog besidraudžiančių skaičius nuosekliai auga ir pabrėžia, jog tam įtakos turėjo ir pandemija.
Anot draudikų, gyventojai gali rinktis, ar drausti tik būstą, civilinę atsakomybę dėl būsto eksploatavimo, ar tai pat ir jame esantį turtą, pavyzdžiui, buitinę techniką, baldus, drabužius, pinigus ir panašiai. Poreikis pastarajai apsaugai, pasak jų, auga sparčiausiai.
„Gyvendami karantino sąlygomis, Lietuvos žmonės didžiąją laiko dalį leidžia namuose, dėl to dažniau nukenčia ir namuose esanti technika, įvairūs prietaisai“, – apie karantino metu išaugusį lietuvių norą drausti NT pasakoja T.Sinkevičius.
Savo turtą pataria saugoti akyliau
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovė Viktorija Katilienė pabrėžia, kad vairuotojai turėtų atsakingiau rinktis automobilio parkavimo vietas sningant ir tirpstant sniegui. Anot jos, dažniausiai lūžta spygliuočiai – eglės, pušys, nes ant jų šakų susikaupia didžiausias kiekis sniego.
„Gamtos stichijų metu automobilius laikyti po medžiais – itin rizikinga. Jei kitos išeities nėra, tuomet periodiškai reikėtų ant šakų susikaupusį sniegą nupurtyti rankomis. Tai apsaugos jas nuo lūžių, o transporto priemonę – nuo apgadinimo rizikos“, – sako V.Katilienė.
Draudikai taip pat ragina žmones nepalikti sniego patalų ant statinių, idant rytoj prasidėjus atodrėkiui jie nepažeistų stogo ar net pastato konstrukcijų.
Kada reikia griebti kastuvą ir pašalinti susikaupusį sniegą, galima pamatyti stebint sniego struktūrą, teigia bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
„Nemaži kiekiai sniego kelia pavojų namų stogams – dėl didelio svorio jie gali sulinkti ir net įlūžti. Lengvas ir purus sniegas yra mažai pavojingas, tačiau gulėdamas ant stogo jis drėksta ir sunkėja.
Rūkas ir krituliai į sniegą geriasi kaip į kempinę, vanduo iš sniego niekur nepasišalina, todėl jo svoris didėja. Kai dieną sniegas tirpsta, o naktį vėl šąla, tuomet jis sluoksniuojasi ir gali pridaryti daugiausia žalos“, – pasakoja G.Norkus.
