– Karolina, vestuves turbūt irgi reikia derinti prie oro?
– Taip, kai jaunieji pradeda planuoti vestuves, rūpinasi, kad per jas nelytų, bet niekas nesusimąsto, kad lauke gali būti ir +33, kai niekas nenorės nieko veikti ir tik ieškos pavėsio. Tada galvoji, kaip išspręsti techninius dalykus. Karštis yra blogiau nei trumpas lietus.
– Ar būna prakaitui atsparus makiažas, kad nenuvarvėtų tokiame karštyje?
– Makiažas yra visagalis. Mes juokaujam, kad kartais jis būna ir toks, kad sunku nusivalyti. Aišku, labai svarbu, kokios yra suknelės: natūralių ar sintetinių audinių. Bet per tokius karščius man labiau gaila jaunikių, kuriems reikia vilkėti kostiumus ir švarkus.
– Ar egzistuoja vestuvių mados?
– Madinga yra tai, kas yra gerai, vietoje ir laiku. Daugybė jaunųjų nori „instagraminių“ vestuvių, kurios nuvilnytų per socialinius tinklus. Šito prieš dešimtmetį nebuvo. Kita tendencija – žmonės nori gyvos muzikos, skiria daug lėšų dekoracijoms.
– Kiek konkrečiai?
– Paprastam mirtingajam skirti 2 tūkst. eur. gėlėms yra labai daug, bet vestuvėse tokia suma nieko nebestebina. Neretai skaičiai būna dar didesni.
– Nežinau, kiek tiesos yra tame, kad ir makiažas, ir šukuosenos, daromos vestuvėms, yra brangesnės. Čia tiesa ar mitas?
– Mitas. Nuotakos juk yra jautresnės. Į vestuves einančiam svečiui makiažas padaromas greičiau, o su nuotakomis dirbama kruopščiai ir preciziškai, todėl meistrai pasiskaičiuoja. Reikėtų pasiskaičiuoti, kas žmogui yra svarbu. Jei makiažo užtenka paprasto, reikėtų rinktis pigesnę meistrę ir nemanyti, kad visi ketina apgauti. Lygiai taip pat ir su puokštėmis.
– Ar būna vestuvių, kurios būtų ir pigios, ir stilingos?
– Žinoma, taip būna tada, kai jaunieji nesistengia kopijuoti kitų, o vestuves rengia pagal tai, kokie yra patys.
– Ar pastebite, kad lietuvius domina vestuvės pagal baltų papročius?
– Jei atvirai, prieš daugiau nei 5 metus esu turėjusi keletą porų. Su tokiomis poromis nesusiduriu. Bet kad tokių yra, tikrai pastebiu, nes seku įvairius puslapius socialiniuose tinkluose. Galbūt tokie žmonės viską planuoja savarankiškai.
– O ar būna tvarių vestuvių, kur viskas būtų ekologiška?
– Yra buvę jaunųjų, kurie pageidauja naudoti tik ekologiškus šiaudelius, bet kad tai būtų labai didelė tendencija, nepasakyčiau. Tai labiau vakarų tendencijos. Galbūt į Lietuvą ateis po 2-3 metų.
– Gal duotumėte dar vieną pavyzdį, kas pasaulyje yra madinga, bet čia dar nerprigiję?
– Lietuviai bijo kažką daryti kitaip. Mums trūksta drąsos būti pirmiems arba daryti kažką ne pagal taisykles. Vestuvės yra apie du žmonės, todėl kuo jos yra autentiškesnės, tuo šventė yra gražesnė.
– Ar dažnai jaunųjų tėvai kišasi į vestuvių planavimą? Nuotakos palydėjimas iš namų, druskos ir degtinės ragavimas turbūt yra vyresnės kartos tradicija?
– Mažėja ir šita tendencija. Aš visada patariu, kad jaunieji pasikalbėtų su tėvais, kokios tradicijos jiems yra svarbios. Tėvai kišasi mažai. Manau, kad tai susiję su tuo, jog šiais laikais žmonės tuokiasi vyresniame amžiuje. Kai pradėjau dirbti 2005 metais, jaunųjų amžiaus vidurkis buvo 23-25 metai. Dabar – 29 ir daugiau. Kai žmonės vyresni, už vestuves moka patys, todėl ir sprendimus patys priima.
– Dar vienas stereotipas yra vestuvių muzikantai. Ar atlikėjai vengia koncertuoti vestuvėse?
– Daugiau negu penkmetį muzikinė dalis vyksta kitaip, todėl atlikėjai ir jaučiasi kaip atlikėjai, o ne muzikantai, grojantys tai, ko paprašo. Jie turi savo repertuarą. Kitas dalykas – jie nebegroja visą vakarą. Dažniausiai pusantros valandos, kurią padalijame į dvi ar tris dalis.
