Gali tekti susimokėti iš savo kišenės
Kai kuriose turistų ypač pamėgtose valstybėse – Egipte, Turkijoje – ne visos medicinos įstaigos laikosi sąžiningumo principų ir į nelaimę patekusiems turistams neretai pateikia didesnes sąskaitas nei vietos gyventojams. Tai gali priversti suabejoti įsigyto kelionių draudimo galiojimu.
„Prireikus medikų pagalbos įprasta kreiptis į arčiausiai esančius asmenis, o užsienyje, patekus į stresinę situaciją, tokiais neretai tampa gidai, viešbučio registratūros darbuotojai ar viešbučio gydytojai. Jie tikrai gali nukreipti į medikus, teikiančius reikiamą pagalbą. Tiesa, keliautojui už pagalbą gali tekti susimokėti iš savo kišenės“, – sako Irina Paleckienė, BTA Sveikatos ir asmens žalų reguliavimo skyriaus vadovė.
Dėl to keliautojams I.Paleckienė pataria prieš kelionę nepatingėti ir rasti laiko susipažinti su informacija, kaip elgtis kelionėje įvykus nelaimingam atsitikimui, o patį draudimo polisą su svarbiais kontaktais visos kelionės metu laikyti „po ranka“.
„Visais atvejais, kai užsienyje prireikia medicininės pagalbos, būtina kreiptis draudimo polise nurodytų draudimo bendrovės partnerių lankomoje šalyje telefonu. Jie pasirūpins kelione iki gydymo įstaigos bei pačia medicinine pagalba, išvengiant nesklandumų“, – paaiškina I.Paleckienė.
Jos teigimu, nuvykus pas gydytoją, į kurį nukreipė viešbučio registratūros darbuotojas, už paslaugas gali tekti susimokėti iš savo kišenės. Savo ruožtu, susisiekus su draudimo bendrovės partneriu, klientams paslaugos suteikiamos visiškai nemokamai.
Kainos būna keliskart didesnės
Draudimo bendrovė jau yra pastebėjusi, kad vieno Turkijos regiono viešbučiai visus keliautojus, kuriems reikalinga medikų pagalba, nukreipia į konkrečią ligoninę.
„Tokia tendencija verčia įtarti, kad galbūt egzistuoja slaptas susitarimas tarp viešbučių ir gydymo įstaigų“, – svarsto I.Paleckienė.
Analizė parodė, jog tokiose įstaigose gydymo kaina gali būti du, o kartais net ir penkis kartus didesnė nei kitose. Neretai pas tokius ne visada sąžiningus medikus patekęs pacientas nebūna iš anksto įspėjamas, jog už gydymą teks mokėti iš savo kišenės, o klaidą supranta tik tada, kai jam būna pateikiama milžiniška sąskaita. Tokioje situacijoje draudimo bendrovė jau bejėgė – sumažinti reikalaujamos sumos ji negali.
„Akivaizdu, jog tokios gydymo įstaigos siekia pasipelnyti. Maža to, mums žinomas ne vienas atvejis, kai medicinos įstaigos naudojosi situacija ir bejėgius klientus ragino tuoj pat imtis priemonių, grasino, jog neatlikus operacijos ateityje gali atsirasti nepataisomų sveikatos komplikacijų“, – apie nesąžiningų medikų pinkles pasakoja I.Paleckienė.
