Negi investicijos užsienyje svarbiau nei Lietuvos energetikoje?
„Nėra lengva tiek gyventojams, tiek verslui“, – apie energetinių išteklių kainas „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ sakė A.Avulis. Tačiau jis priminė, kad daugiau nei prieš metus verslai buvo sudarę vieną ilgalaikę sutartį, kuria užfiksavo kainą, kuri siekė 6 euro centus už kilovatvalandę.
„Dabar, kai kaina su visais mokesčiais pašoka, ji beveik 10 kartų didesnė ir svyruoja“, – situaciją apžvelgė pašnekovas.
Jo teigimu, statybų sektorius naudoja nemažai energijos. Vien įmonės valdomi verslo centrai sunaudoja nemažai energijos tiek šildymui, tiek vėsinimui. Tad vasarą elektros energijos sunaudojama daug, nes reikia vėsinti patalpas, o žiemos metu kaštų eilutės taip pat išlieka ilgos vien dėl šildymo.
Nors tam naudojami šilumos siurbliai, kurie sunaudoja ne tiek daug energijos, kai patalpos skaičiuojamos 100 000 kv. m plotu, susidaro didelės išlaidos. Tačiau dabar didesnė problema ta, kad statybinių medžiagų gamintojams reikia ne tik daug elektros energijos, bet ir šilumos. Tad kol kainos negrįš į normalų lygį ir nebus pažabotos, bus be galo sunku, pabrėžė A.Avulis.
Paklaustas, koks būtų normalus elektros energijos kainų lygis verslams, pašnekovas svarstė, kad būtų logiška atkreipti dėmesį į kainą, kuri verslams buvo siūloma dar šių metų pradžioje. Fiksuota kaina siekė 11 centų už kilovatvalandę.
„Aš manau, kad ta kaina tarp 5–10 ct ir turėtų būti reali rinkos kaina, o visa kita – spekuliacijos, ir žinome dėl karo ir dėl to, kad nutraukėme santykius su Baltarusija ir Rusija, o didžiąją dalį elektros energijos pirkome būtent iš šių šalių. Dabar elektros energijos gauname, bet kainos yra spekuliatyvios: jos tikrai neatitinka kaštų ar realios elektros energijos kainos“, – teigė jis.
Radijo laidos dalyvis piktinosi ir algoritmo formule, taikoma elektros energijos biržoje. Jo teigimu, neteisinga naudoti principą ir nustatyti elektros energijos kainą pagal aukščiausią siūlomą kainą biržoje. Anot jo, derėtų atsižvelgti į žemiausią.
Juo labiau, A.Avulis akcentavo, kad taip pat paradoksaliai atrodo Lietuvos energetinė politika. Pavyzdžiui, nors „Ignitis“ yra didžiąja dalimi valdomas valstybės, kuri valdo kontrolinį akcijų paketą, įmonė elektros energijos gamybos srityje nemažai investavusi Lenkijoje, Latvijoje. Jis kėlė klausimą, kodėl taikomasi į užsienio rinkas, jei šių investicijų reikia Lietuvai, kuri pati pasigamina vos trečdalį elektros.
Toks verslo principas būtų pateisinamas tada, kai Lietuvoje būtų elektros energijos perteklius. „Labai norėtųsi, kad valdančioji Seimo dauguma atsakytų į klausimą: kokia Lietuvos energetikos politika, kodėl yra didžiulė biurokratija, kodėl neleidžiama privačioms kompanijoms daugiau investuoti ir gaminti elektros energijos“, – pabrėžė pašnekovas.
„Hanner“ valdybos pirmininkas taip pat piktinosi ir tuo, jog Lietuvoje netrūksta specialistų, išmanančių energetikos sritį, tačiau valdžia bendrauti nenori ir toliau priima keistus sprendimus – todėl už elektrą ir mokame bene daugiausiai visoje Europoje.
Tykanti recesija smogs daliai verslų
„Manau, kad recesija yra neišvengiama, tik klausimas – kokio lygio ir kiek ji bus skausminga. Tai, kad ekonomika neauga arba simboliškai keliomis šimtosiomis procento auga, pasibaigus trečiam ketvirčiui pamatysime visai kitokį vaizdą.
Tai krize vadinti būtų gana sunku, nes manau, kad tiek pinigų, kiek yra įliejama į rinką, kiek skolinasi valstybė ir kiek išmokų išmoka, tai krizės, kurią mes matėme 2008–2009 metais tikrai nebus, bet ekonomikos sulėtėjimas ir tam tikra stagnacija ar recesija neišvengiama“, – prognozavo A.Avulis.
Kalbėdamas apie darbo rinką, jis patikino, kad didelių mastų atleidimų neturėtų būti, tačiau kai kurioms kompanijoms gali būti labai sunku išgyventi, nors sunkus periodas netruks ilgai.
„Manau, kad pavasarį, kitų metų vasarą matysime daugiau pragiedrulių, dangus bus giedresnis ir matysime daugiau saulės. Kompanijos galbūt neatleis darbuotojų, bet bandys juos kažkaip išlaikyti, galbūt bus prastovų, bet visi supranta, kad darbo jėgos trūkumas šiai dienai po energetikos yra pirma problema“, – pabrėžė pašnekovas.
Jo manymu, turėtų būti sunkiau maitinimo sektoriaus verslams – jiems praėję metai nebuvo sėkmingi, tad ir neturi sukauptų rezervų. Visgi situaciją palengvintų, jei valdžia paremtų šiuos verslininkus.
Tuo metu nekilnojamojo turto (NT) rinkai ir gyvenamojo būsto rinkai Vilniuje recesija taip pat kirs, bet ne taip skaudžiai, patikino pašnekovas. Radijo laidos dalyvio nuomone, sumažėjus būsto įsigijimo mastams ir sumažėjus apyvartai, rinka yra sustojusi. Jo žiniomis, būsto pirkimas yra kone penkiskart mažesnis nei prieš metus.
„Kiekvieną dieną kalbame apie sąskaitas ir su nerimu laukiame žiemos, o kai yra nerimas, žmonės nenori didelių pirkinių ir atideda pavasariui ar vėlesniam laikui“, – pastebėjo A.Avulis.
„Kainų dinamika, sakyčiau, apstojo. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį būsto kainos didėjo 1 proc., tai čia labai nedaug, bet, palyginti su mėnesiais, kai kildavo 5–7 proc., tai atrodo, kad kaip ir stabilizuojasi. Tačiau jei paimsime priešpandeminius metus, kainos per metus pakildavo apie 4 proc. Jei 1 proc. per mėnesį, tai jau 12 proc. per metus, o tai yra daug“, – skaičiavo pašnekovas.
Jo pastebėjimais, būsto kainų augimas dėl nukritusio būsto įsigijimo lygio per pastarąjį dešimtmetį sustos.
„Dalis pirkėjų laukia ir tikisi, kad kainos kris, bet NT kaina gali mažėti tada, kai sumažės žaliavų kainos ir bus galima pastatyti pigiau. Šiai dienai kol kas to dar nėra“, – patikino A.Avulis.
Vis tik Europos Centrinio Banko didinamos bazinės palūkanos didelės įtakos bendrai rinkai neturėjo. Tačiau skaudžiau, kai 20–30 proc. pabrangsta žaliavų kainos, didinamos darbų kainos. Artėjant žiemai ir įmonėms didėjančios sąskaitos lems, kad vėl pabrangs statybinės medžiagos. Tad kol kas NT rinka neturi palankių aplinkybių, kad atsigautų, konstatavo jis.
