Nors maisto kainos kilo daugiau nei 30 proc., šventiniam stalui 38 proc. gyventojų ketina išleisti tiek pat, kiek pernai, daugiau – 19 proc., o keturi iš dešimties ruošiasi išleisti mažiau. 18 proc. apklaustųjų vaišėms numato didesnes išlaidas nei prieš metus.
Jei 8 iš 10 gyventojų žino, kiek jiems kainuos šventinės dovanos, išlaidas vaišių stalui yra suplanavusi kur kas mažesnė dalis. Vos vienas iš dešimties gyventojų sako skaičiavęs, kiek šiemet teks atverti piniginę šventiniam stalui, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Per jį lapkričio mėnesį apklausta 1000 18–74 metų gyventojų visoje Lietuvoje.
Banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė svarstė, kad greičiausiai taip yra todėl, kad dauguma gyventojų išlaidas maistui laiko būtinosiomis, todėl ir šventinio stalo išlaidų atskirai neskaičiuoja.
Daugiau negu pusė apklaustųjų (57 proc.), kurie yra apskaičiavę galimas šventinio stalo išlaidas, vaišėms ketina skirti nuo 50 iki 150 eurų. Penktadalis teigia išleisiantys nuo 150 iki 250 eurų, o daugiau negu 250 eurų pasiruošę skirti 7 proc. apklaustųjų, rodo tyrimas.
Daugiausia planuojančių didžiausias išlaidas maistui Vilniuje ir Kaune (atitinkamai 13 ir 18 proc.).
Stalą suruoš už 100 eurų
Panašias tendencijas atspindi ir prekybos tinklo „Maxima“ užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter Research“ apklausa. Nepaisant infliacijos, beveik pusė Lietuvos gyventojų planuoja šių metų Kalėdoms skirti tiek pat, kiek ir pernai, o tam imsis įvairių taupymo taktikų. Žymią išlaidų dalį sudarys maisto produktų pirkiniai.
Naujausia prekybos tinklo pirkėjų apklausa atskleidė, kad didžioji dalis lietuvių šventinį stalą planuoja suruošti išleisdami iki 100 eurų. 22 proc. tikisi vaišėms skirti iki 50 eurų. Ketvirtadalis šventiniam stalui numatęs 101–200 eurų biudžetą. Žymiai mažesnė apklaustųjų dalis (8 proc.) maistui ant Kalėdų stalo ketina išleisti daugiau nei 200 eurų.
Apklausa parodė ir kiek lėšų lietuviai šiemet planuoja skirti dovanoms. Dauguma gyventojų (65 proc.) ketina visoms dovanoms išleisti mažiau nei 120 eurų. Kas ketvirtas nurodė, kad jų biudžetas šioms išlaidoms viršys 120 eurų.
Paklausti apie bendras išlaidas Kalėdoms, maždaug pusė Lietuvos gyventojų (46 proc.) sakė ketinantys joms skirti tiek pat pinigų, kiek pernai. 16 proc. išleis daugiau, o 24 proc. – mažiau pinigų nei praeitoms Kalėdoms.
Tyrimo metu pirkėjų buvo klausiama, kaip jie ketina taupyti ruošiantis žiemos šventėms.
Rinkdamiesi dovanas, šalies gyventojai dažniausiai stengiasi pirkti prekes su nuolaidomis (37 proc.), 30 proc. šiemet planuoja pirkti pigesnes dovanas, o kiek daugiau nei ketvirtadalis jų tiesiog įsigis mažiau.
15 proc. sako sutaupantys Kalėdų dovanoms panaudodami per metus įvairiose lojalumo programose sukauptus taškus. Kas penktas taupyti dovanoms neplanuoja.
Kiekiai traukiasi
Tuo metu kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas remiasi Lietuvos statistikos departamentu, kurio skaičiai rodo, kad mažmeninė prekyba vertinant ne pinigine išraiška, o kiekiais krenta.
Pašnekovas portalui lrytas.lt komentavo, kad mažmeninė prekyba maistu vertinant kiekiais smuko visus metus – nebuvo nė vieno mėnesio, kad ji būtų teigiamoje zonoje. Ne maisto produktų segmente augimas fiksuotas dėl to, kad lyginama su metais, kai dėl koronaviruso pandemijos buvo visiškai uždrausta prekyba ne maisto produktais.
„Kalbant apie maisto prekių pardavimus, ne visur liūdna. „Lild“ laikosi geriau nei kiti – šis tinklas dar pasiima rinkos dalį, dar ne visi išmoko nuo jo apsiginti, o vartotojai tiki, kad jis labai pigus, – kalbėjo P.Čepkauskas ir atkreipė dėmesį į darbuotojų skaičių prekybos tinkluose. – Jis susijęs su sąnaudomis ir parduodamų prekių kiekiu: pas visus, išskyrus „Lidl“, po sezono darbuotojų skaičius labai stipriai mažėja, jis mažesnis nei prieš sezoną. O tai reiškia, kad parduodami mažesni kiekiai prekių ir apyvartos mažesnės“.
„Pricer.lt“ atstovas mano, kad kovo-balandžio mėnesiais pamatysime ir piniginį, ne tik kiekių, kritimą. Mat nors infliacija 2022 m. kovo balandžio mėnesiais pradėjo stipriai kilti, tačiau ir pirkimas smarkiai šoktelėjo: dėl karo vyko vadinamieji panikos apsipirkimai, pirkta parama ukrainiečiams, vasarą fiksuotas mažmeninės prekybos pikas.
Tačiau P.Čepkauskas siūlo jau dabar atkreipti dėmesį į nurašytų prekių kampelius parduotuvėse – jie didėja. „Taip, nesiginčysiu – kai prekių kainos sukilo 30 proc., pinigų pardavėjai gauna daugiau, bet pardavimai kiekiais slopsta“, – kalbėjo P.Čepkauskas.
Netgi skolinasi
Nepaisant augančių išlaidų, beveik dešimtadalis lietuvių švenčių aukoti neketina, net jei dėl to tektų daug skolintis. Tokius duomenis atskleidė kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbta naujausia Europos vartotojų mokėjimų ataskaita.
Iš viso 16 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad pasibaigus Kalėdoms jie bus įsiskolinę labiau nei bet kada anksčiau. Ši dalis yra didesnė nei Latvijoje (14 proc.) ir Estijoje (9 proc.), tačiau mažesnė nei vidutiniškai Europoje (21 proc.).
„Dalis gyventojų tiesiog neįsivaizduoja Kalėdų be daugybės dovanų ir gausaus šventinio stalo, nenori nuvilti artimųjų ar siekia išlaikyti šeimos tradicijas, todėl, net ir jausdami ekonominį spaudimą, yra pasiryžę šventėms išleisti reikšmingas pinigų sumas. Tam neretai išsekinami santaupų rezervai, o taip pat skolinamasi“, – sakė bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.
Neturi valios
Psichologas Edvardas Šidlauskas tuo visiškai nesistebi. Jis aiškina: tokį elgesį lemia žmogaus prigimtis. Mat racionalus elgesys – taupumas, sunkmečio numatymas – tai proto balsas. Jis pataria dažnam, tik retas klauso, nes tam reikia valios, mat suveikia kiti impulsai: noras įsigyti tai, ką turi kiti, būti tokiam, kaip kiti arba leisti sau daugiau, nes jautiesi nusipelnęs.
„Tai tas pats principas, dėl ko žmonės žaidžia azartinius žaidimus, kodėl persivalgo, kodėl daro daug kitų iracionalių dalykų. Paprasčiausiai protas ir valia yra silpnesni nei norai ir baimės“, – portalui lrytas.lt komentavo psichologas.
„Racionali proto prigimtis pralaimi prieš norą švęsti šventes. Dėl to daugelis skolinasi, nes negali sustoti, – sakė pašnekovas. – Visa Vakarų pasaulio civilizacija, kapitalizmas, pagrįstas vartojimu ir skolinimusi. Žmonės nevengia gyventi skolon – išnuomoja ateities pajamas dabarties naudai. O ir reklamuojama dabar – gyvenk šia diena, skatinama elgtis impulsyviai, o ne racionaliai. Racionaliai elgtis daug sudėtingiau, tačiau pažiūrėję į sėkmės istorijas pamatysime, kad jos apie žmones, kurie turėjo milžinišką valią, o ne elgėsi impulsyviai“.
Nors gali atrodyti, kad nusiteikimą švęsti itin netaupant iš dalies lemia nuolatinių kalbų apie karą sukeltas noras atsipalaiduoti, E.Šidlauskas tikino, kad šis aspektas veiktų priešingu atveju: racionaliai elgtis nebūtų prasmės, jei karas būtų čia. Anot psichologo, ilgalaikės strategijos mus motyvuoja, kai matome savo ateitį po daugelio metų.
