Agentūros skaičiavimais, lyginant su 2022 m. vasariu, tik sostinėje šiluma pigo, tuo metu Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – brango nuo 1 iki 20 proc.
LEA ketvirtadienį pateikė duomenis, kad šilumos kaina Vilniuje vasarį siekia 7,56 ct/kWh, Kaune – 8,56 ct/kWh, Klaipėdoje – 8,76 ct/kWh, Šiauliuose – 8,20 ct/kWh, Panevėžyje – 8,85 ct/kWh. Agentūros pateiktos kainos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio.
Vilniuje, lyginat su pernai metų vasariu, šiluma pigo 31 proc. Kaune ji brango 20 proc., Klaipėdoje – 9 proc., Šiauliuose – 1 proc. Panevėžyje šilumos kaina kilo labiausiai – 34 proc.
Vis tik, pažymi agentūra, lyginant vasarį su šio šildymo sezono pradžia, šilumos energijos kaina mažėjo visuose didžiuosiuose miestuose.
„Pagrinde kaina šiemet yra šiek tiek didesnė, išskyrus Vilnių, kur pakeista kuro rūšis. Tačiau lyginant su sezono pradžia, kai kainos buvo didžiausios šiemet, šis skirtumas mažėja ir artėja prie pernai metų rodiklio“, – žurnalistams sakė LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis.
Anot analitiko, kainų pokyčiams įtaką darė šilta žiema, biokuro kainos mažėjimas. Tai lėmė, kad kaina visuose miestuose krenta.
Jo teigimu, nuo pernai rugsėjo per 5 mėnesius paeiliui biokuro kainos sumažėjo 38 proc. Šiuo metu, pažymi LEA ekspertas, biokuro kaina mažiausia per visą šį šildymo sezoną bei siekia 30,53 Eur/MWh.
Renovuotų daugiabučių gyventojai už šilumą moką keliskart mažiau
Agentūros vertinimu, vidutinė 60 m2 buto sąskaita už šildymą sausį (įvertinus temperatūrą ir kainą) senos statybos name – pasak A. Budraičio, energetiškai neefektyviame – yra apie 116 eurų. Tuo metu naujuose ir renovuotuose namuose – 48 eurus.
„Senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą moka 2–3, o kartais ir 8 kartus daugiau nei naujuose ar renovuotuose“, – kalbėjo A. Budraitis.
LEA duomenimis, 88 proc. daugiabučių Lietuvoje yra nerenovuoti, 12 proc. – nauji arba renovuoti.
„12 proc. renovuotų sąlyginai moka 48 eurus už šildymą, o likusių 88 proc. sąlyginė sąskaita siekia 116 eurų“, – sakė analitikas.
„Matome, kad renovacija yra didžiausias potencialas ateityje taupant ir gyventojų pinigus ir energetinius išteklius“, – pažymėjo A. Budraitis.
