Universalių lombardų Kaune beliko vos penki, trys jų priklauso vienam savininkai, likę du – kitam. Tų, kurie ima tik tauriuosius metalus, šiuo metu, įvairiais duomenimis, liko apie dešimt.
Dėl šio verslo nykimo labiausiai kalta pandemija ir gerėjantis gyvenimas.
Lombardų savininkai „Laikinajai sostinei“ atskleidė, kaip gyvuoja jų verslas, kokių klientų sulaukia ir kaip elgiasi į vidų užėjus policijos pareigūnams, ieškantiems vogtų daiktų.
Į lombardą – kaip į darbą
„Dirbame aštuonerius metus, teikiame universalaus lombardo paslaugas. Priimame telefonus, kompiuterius, planšetes ir tauriuosius metalus: auksą, sidabrą“, – pasakojo MB „Universalaus lombardo paslaugos“ direktorė Martyna Danilevičienė.
Metams bėgant, pasak verslininkės, atnešamų daiktų tipas nepasikeitė, tik patys daiktai tampa vis naujesni. Dažniausiai į lombardą atnešama papuošalų. Pagrindiniai klientai irgi nekinta – tai daugiausia pensininkai ir girtaujantys asmenys.
„Klientus suskirstyčiau į tris grupes. Pirma – tie, kurie veda netinkamą gyvenimo būdą, turi įvairių priklausomybių. Jie neša visus daiktus, kokius turi: vestuvinius žiedus, grandinėles, telefonus, o kai baigiasi daiktai, vėl grįžta į darbą, gauna atlyginimą, išsiperka daiktus. Tai kartojasi kiekvieną mėnesį“, – pasakojo M.Danilevičienė.
Kiti klientai – tie, kurie iš tikro sunkiai gyvena. Lombardai jiems reikalingi finansinėms problemoms spręsti, pavyzdžiui, kai pritrūksta pinigų namuose sugedusiam daiktui pataisyti ar mokesčiams.
„O trečia grupė yra žmonės, kurie pasirodo kartą per penkerius metus. Jiems labai retai reikia didesnės pinigų sumos – jie nenori skolintis iš draugų, todėl ateina į lombardą.
Būna įvairių situacijų, ateina naujų klientų, bet iš esmės per aštuonerius metus žmonės tie patys, kurie į lombardą ateina kaip į darbą. Jie atsiima savo daiktus, kitą mėnesį vėl atneša“, – klientus apibendrino pašnekovė.
Populiariausia suma – 100–200 eurų. Pinigai žmonėms, matyt, reikalingi nedidelei problemai išspręsti. Prekes išsiperka devyni iš dešimties.
Daugelis neatlaikė pandemijos
M.Danilevičienės teigimu, šiam sektoriui sunkesni laikai prasidėjo per pandemiją, 2021-aisiais. Daugelis tuo metu bankrutavo.
„Per COVID-19 pandemiją dalis lombardų buvo uždaryta, nes sumažėjo klientų. Darbo laikas buvo apribotas, žmonės bijojo eiti į parduotuves, užsikrėsti“, – tikino lombardo savininkė.
O pradėjus kilti infliacijai labiausiai nukentėjo klientai. Dabar norint surinkti reikiamą pinigų sumą reikia užstatyti gerokai daugiau daiktų. „Seniau žmogus atnešdavo vieną daiktą, o šiemet jau neša du, nes jam gautos pinigų sumos neužtenka“, – pabrėžė moteris.
Pasitaiko net komiškų situacijų. „Žmonės nori užstatyti ir automobilius, ir namus, ir miškus. Atneša 1,70 metro įstrižainės televizorių, kuris netelpa pro lombardo duris“, – juokėsi M.Danilevičienė.
Žmonės turi daugiau pinigų?
Po pandemijos apmažėjo ir tik tauriuosius metalus superkančių lombardų. Jų atstovai tvirtino sulaukiantys mažiau klientų, o šie neša nebe tokius vertingus papuošalus.
„Žmonės neša žiedus, grandinėles, apyrankes, auskarus. Seniau buvo geresni daiktai, brangesni, o dabar – pigūs, menkaverčiai, visokie vestuviniai žiedai ir pan. Dažniausiai juos ir išsiperka – lieka maždaug 20 proc.“, – teigė lombardo „Auksinis garantas“ vadovas Tadas Survilas.
Verslininkas atviravo, kad jų įmonė klestėjimo laiku, 2009–2010 metais, turėjo apie dešimt lombardų, o šiandien liko tik keturi.
„Atrodytų, infliacija, visi blogiau gyvena, bet toks jausmas, kad žmonės iš kažkur pinigų turi net daugiau negu anksčiau. Ir darbuotojai stebisi: iš kur žmonės turi tiek pinigų? Seniau daugiau užstatydavo ir palikdavo, o dabar net išsiperka daiktus, kurie buvo užstatyti seniau“, – stebėjosi T.Survilas.
Dažniausi šio lombardo klientai – pensininkai.
„Klientai skiriasi pagal gyvenamąjį rajoną. Dainavos rajono – vyresnio amžiaus, Šilainiuose – vidutinio amžiaus žmonės. Apskritai daug pensinio amžiaus žmonių. Jie atneša nedaug aukso, bet, matyt, iki kitos pensijos tik tiek pinigų trūksta“, – kalbėjo lombardo vadovas.
Kauniečio Šarūno Sinkevičiaus auksą ir sidabrą superkančiuose lombarduose „Sharas“ klientų sumažėjo keturis kartus.
„Sumažėjo aukso. Močiutės dantis jau seniai išsiėmė. Apyvarta ta pati, nors auksas pabrangęs dvigubai. Pradėjome dirbti prieš keturiolika metų, tada aukso gramas kainavo 23 litus, o dabar jį perkame po 30 eurų“, – atviravo Š.Sinkevičius.
Sulaukia ir pareigūnų vizitų
Policija lombarduose lankosi išties neretai, tačiau vogtų daiktų randa ne taip ir dažnai.
„Anksčiau situacija buvo sudėtingesnė. Policija pasiimdavo vieną du daiktus per mėnesį, apie 15–25 daiktus per metus. Kai pradėjome neimti brangių daiktų ar daiktų iš žmonių, kurie pirmą kartą ateina, nesigaudo, koks tai yra daiktas, nuo to laiko policija paima vieną du daiktus per pusmetį“, – atviravo M.Danilevičienė.
„Pareigūnai ateina su nukentėjusiojo pareiškimu ir visada geranoriškai atiduodame daiktus, neapsimetame, kad jų neturime. Žinau, kad kai kurie kolegos šiuo klausimu dirba nevisiškai sąžiningai“, – pridūrė pašnekovė.
T.Survilas tikino, kad tik vienas kitas daiktas į jo lombardą atnešamas vogtas. Dažnesni atvejai, kai vaikai iš močiučių išsineša kokius nors daiktus ir užstato.
Š.Sinkevičiaus sakė, kad jo lombarduose pareigūnų vizitų irgi netrūksta.
„Policija atvyksta porą kartų per metus. Yra radę vogtų daiktų, todėl nukenčiame mes, nes jei randa daiktą, jį pasiima. Mums pinigų niekas negrąžina. Turime eiti teisminiu keliu. Yra penkios bylos, bet visos jos mirusios, neperspektyvios“, – apgailestavo Š.Sinkevičius.
Randama vogtų juvelyrinių dirbinių
Aleksejus Gubenka
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas
„Kiekvieno teritorinio komisariato pareigūnai periodiškai lankosi lombarduose pagal numatytus planus. Taip pat, atsiradus būtinybei, teritorijoje atliekami ūkinės komercinės veiklos patikrinimai.
Gavus duomenų, kad vogti daiktai galėjo būti priduoti viename ar kitame lombarde, atliekami konkrečių lombardų patikrinimai. Pasitaiko atvejų, kai Kauno apskrities policijos pareigūnai tokiose vietose randa vogtų daiktų, tačiau pareigūnai negalėtų pasakyti, kad tokie atvejai dažni. Dažniausiai tokie daiktai – juvelyriniai dirbiniai.
Lombardų veikla yra griežtai reglamentuota, todėl dažniausiai darbuotojai linkę bendradarbiauti su policijos pareigūnais.“
