– Bankai kelia terminuotųjų indėlių palūkanas. Kiek tai svarbi žinia gyventojams?
– Vartotojams tai labai svarbu. Šiuo metu apie 20 mlrd. eurų yra einamosiose sąskaitose ar trumpalaikiuose indėliuose. Vadinasi, tie 20 mlrd. eurų – fizinių, ne juridinių, asmenų pinigų – yra neįdarbinti, negauna jokių palūkanų arba gauna labai mažas.
Na, o, kaip matome, jau dvejus metus infliacija išlieka itin aukšta, tad pinigų vertė mažėja. Dėl šios priežasties palūkanų kėlimas yra svarbus, tai išlaiko žmonių perkamąją galią.
– Ar žmonės supranta, kad jų pinigai gali dirbti, ar jie yra įsisavinę šią informaciją?
– Didžioji dauguma žmonių savo pinigų neįdarbina, juos tiesiog laiko sąskaitose.
Šiuo metu už 12 mėn. indėlį mokamos apie 2 proc., kredito unijose – 3 proc. palūkanos. Tad tikrai verta apie juos pasvarstyti, nes nuo kiekvieno tūkstančio eurų per metus galima uždirbti 20–30 eurų. Nors tai ir nedaug, bet vis tiek papildomi pinigai.
Taip pat manau, kad visuomenė yra pamiršusi apie paskolą pačiai valstybei, už valstybės obligacijas galima gauti 4 proc. per metus grąžos, tad nuo kiekvieno tūkstančio tai po 40 eurų grąžos per metus. Taip ir padedama savo valstybei, jai paskolinant, ir pinigai saugiai investuoti. Sutikime, kad valstybės garantijos yra daug didesnės nei bet kokio kito instrumento.
Tad šiandien situacija po truputį gerėja, palūkanos po truputį auga.
– Ar aukštesnės palūkanos išliks ilgam?
– Tikėtina, kad palūkanos augs, ypač jei atsiras didesnis pinigų poreikis, jei prasidės ekonomikos augimas, o jis tikrai neišvengiamai prasidės. Po kiekvieno stabtelėjimo matomas greitesnis ekonomikos augimas, tada ir palūkanos toliau augs.
Reikia nepamiršti, kad ir Europos Centrinis Bankas (ECB) kelia palūkanas, EURIBOR didėja, jis ir toliau didės, o kartu į viršų juda ir palūkanos už indėlius.
Kiek toli nujudės? Manau, apsiribosime 4 proc. Ir tai liečia kitą temą. Kalbėta, kad per artimiausius metus bankai gaus milijardinius pelnus, bet reikia suprasti, kad šis palūkanų augimas už indėlius tuos pelnus apkarpys. Taigi šis didelis ažiotažas dėl bankų pelnų ims bliūkšti, žmonių pasipiktinimo bankų pelnais turėtų sumažėti. Diskutuojamas bankų pelno mokestis atrodys visai ne vietoje.
– Kaip bankus paveiktų šis mokestis?
– Tai labai skausmingas ir beprecedentis mokestis, nes būtų taikomas tik vienam sektoriui. Ilguoju laikotarpiu bankų pelnai bus linkę mažėti, nes bankai mažins turimą kapitalą, kurį skolina, ir jį pumpuos į tas šalis, kur tokių mokesčių nėra. Tad reikėtų susilaikyti nuo to mokesčio įvedimo.
Šis mokestis atbaidytų ir investuotojus. Galimybė per naktį gauti 60 proc. pelno mokestį būtų įrašyta kaip rizikos faktorius. Lietuva investuotojams neatrodys patraukliai.
– Ar tokių praktikų yra kitose šalyse?
– Kai kur yra, bet ten apsiribojama vos kelių procentų mokesčiais ir viršijus tam tikrą dydį, o Lietuvoje norima nurėžti kone visą didesnių įstaigų pelną. 60 proc. yra labai daug, tai viršija bet kokias ribas.
– Grįžkime prie 20 mlrd. eurų gyventojų sąskaitose. Tai didelė suma?
– Turime rekordines aukštumas – tiek pinigų lietuviai niekada neturėjo. Gyventojų šalyje mažėja, o pinigų kiekis didėja.
Pinigų kiekis yra rekordinis ir vienam žmogui tenkanti pinigų suma yra auganti, o tai reiškia, kad didelė visuomenės dalis geba taupyti ir tų santaupų jau turi, uždirba daugiau, nei išleidžia. Tai reiškia, kad šalis turtėja.
– Kokios vartotojų elgsenos galime tikėtis, matydami tokias sumas sąskaitose?
– Nemanau, kad išvysime vartojimo šuolį, nekils pasiutpolkė pirkti bet ką už bet kiek, nes infliacija vis dar kandžiojasi ir žmonės ėmė keisti vartojimo įpročius. Net pernai gruodį pamatėme, kad žmonės apribojo savo vartojimą, o tai reiškia, kad dar daugiau pinigų liko sąskaitose.
Bet, manau, šiuo metu užšąlusi nekilnojamojo turto (NT) rinka po truputį ims atsileisti, tie pinigai sąskaitose bus konvertuojami į kokius nors NT objektus, nes lietuviai mėgsta pirkti NT.
Gaila, kad dalis tų pinigų nekeliauja į efektyvesnes investavimo priemones, tai galėtų būti tiesioginės investicijos, akcijos, obligacijos ar įvairūs investiciniai, gyvybės draudimo fondai.
Žmonės praleidžia galimybę įdarbinti pinigus ir iš turtingų tapti dar turtingesniais.
– Ką pradedančiam investuotojui žinoti apie aktyvias investicijas?
– Reikėtų pasimatuoti savo rizikos suvokimą, tai galima padaryti nuėjus į bet kurią finansų įstaigą ir atlikus testą. Taip sužinosite, kokios investicijos jums tinka, nes tinka tikrai ne visos.
Pavyzdžiui, istoriškai per 10 metų ar ilgesnį laikotarpį akcijos kyla 10 proc. ir daugiau, bet kažkurie metai gali nustebinti 30–40 proc. akcijų kritimu. Jei žmogus tokios rizikos netoleruoja ir gali mesti viską vidury kelio, jis patirs nuostolį. Rizikos netoleruojantis žmogus negali pirkti tokių akcijų.
Iš saugiausių investicijų yra indėliai, obligacijos, NT.
Dabar turime visą paletę, galima rinktis, kur investuoti, bet lietuviai vis dar labiausiai mėgsta NT, tad tikriausiai jie ir toliau judės NT link.
Nors per 10 metų atsirado ir įvairių inovacijų. Pavyzdžiui, nebūtina pirkti NT, ypač jei žmogus turi nedaug pinigų. Atsiradus investiciniams fondams, sutelktiniam investavimui, galima įdarbinti mažas sumas perkant su kitais asmenimis NT, kuris bus išnuomotas. Grąža atkeliaus į sąskaitą.
Pasirinkimų daug, bet lietuviai per mažai domisi galimybės uždirbti iš pinigų.
– Kodėl iš NT gaunama mažesnė grąža?
– Iš NT nuomos galima tikėtis 5–7 proc. metinės grąžos, nors dar reikia atsižvelgti į amortizaciją, būstą reikės paremontuoti, atnaujinti, tad grąža visgi siekia apie 5 proc. Grąža nedidelė, nes nedidelė ir rizika. Kitaip nebūna.
Tad reikia neapsigauti, jei kažkas siūlo investiciją su didele grąža. Reikia įvertinti, kur yra rizika, kiek lėšų galima prarasti.
