Grybautojai Lietuvoje jau dalijasi laimikiais, bet sausra padarė savo juodą darbą: skelbia, kada ieškoti voveraičių

Miškingose vietovėse apsilankę grybautojai socialiniuose tinkluose jau dalijasi rastais grybais, tačiau pavieniai laimikiai nedžiugina, o miško gėrybės, tikėtina, šiemet ant turgaviečių stalų nuguls vėliau. Tačiau sunku prognozuoti, kada tai nutiks – įtakos turi ir sausra bei lietaus stygius.

Miško gėrybės, tikėtina, šiemet ant turgaviečių stalų nuguls vėliau.<br>V.Balkūno nuotr.
Miško gėrybės, tikėtina, šiemet ant turgaviečių stalų nuguls vėliau.<br>V.Balkūno nuotr.
Miško gėrybės, tikėtina, šiemet ant turgaviečių stalų nuguls vėliau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Miško gėrybės, tikėtina, šiemet ant turgaviečių stalų nuguls vėliau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Miško gėrybės, tikėtina, šiemet ant turgaviečių stalų nuguls vėliau.<br>V.Kapočiaus nuotr.
Miško gėrybės, tikėtina, šiemet ant turgaviečių stalų nuguls vėliau.<br>V.Kapočiaus nuotr.
Miško gėrybės, tikėtina, šiemet ant turgaviečių stalų nuguls vėliau.<br>M.Patašiaus nuotr.
Miško gėrybės, tikėtina, šiemet ant turgaviečių stalų nuguls vėliau.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 17, 2023, 12:32 PM, atnaujinta Jun 17, 2023, 2:37 PM

Grybaujantys žmonės socialiniuose tinkluose jau dalijasi savo atradimais: nuo lepšiukų, geltonpinčių iki kazlėkų. Tačiau grybautojai dalijasi ir prisiminimais, kaip prieš kelerius metus tokiu pačiu metu iš miško jau parnešė pilnas pintines miško gėrybių.

Kiti nestokoja humoro jausmo ir į lietaus stygių žiūri su šypsena – ima laistytuvą į rankas ir laisto miško paklotę, kad greičiau sulauktų pirmųjų voveraičių.

Pernai metais Dzūkijos miškuose jau birželio viduryje buvo grybautojų, į namus parsinešusių prikrautas pintines grybų.

„Girios“ vadovas ir savininkas Modestas Masevičius prognozuoja, kad grybų ir uogų derlius šiemet bus vėlesnis – sausra padarė savo, tad laukiama lietaus. Pernai buvo daugiau lietaus, todėl miško gėrybių sezonas prasidėjo liepą.

Kalbėdamas apie gėrybių supirkimo kainas, pašnekovas neatskleidė, kokios šiemet gali būti tokios žaliavos kainos.

„Kainos priklauso ne nuo mūsų – jos priklauso nuo derliaus kitose šalyse“, – portalui lrytas.lt dėstė jis. Kaip ir visos prekės, kainos keičiasi pagal tai, kokia paklausa rinkose ir koks derlius miškuose.

Lietuvai įtakos turi bene visos šalys, kur auga grybai ir uogos. Pavyzdžiui, Balkanų šalys, Baltarusija, Lenkija, Ukraina, kur miškuose taip pat auga nemažai uogų.

Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos ir Varėnos įmonės „Vipreka“ vadovo Virginijaus Varanavičiaus manymu, pirmieji grybai, bent jau Dzūkijoje, atsiras gerokai vėliau, BNS komentavo jis.

Anot jo, jei dabar nebūtų lietaus stygiaus, jau dabar miškuose turėtų atsirasti pirmosios voveraitės.

Pernai metų liepos pirmoje pusėje „Lietuvos ryto“ televizija domėjosi, kiek turgavietėse kainuoja litras voveraičių. Už litrą pardavėjai prašė 4,5 euro, o kiti ir 5 eurų. Už kilogramą – 13 eurų.

Varėnos perdirbimo bendrovės „Taraila“ savininkas Alvydas Taraila BNS sakė, kad pernai birželis taip pat buvo „visiškai sausas“. „Nieko doro nebus, bet yra dar kitų regionų, ne tik Varėna, dar – Latvija, Estija, Lenkija“, – sakė jis.

Grybų ir uogų perdirbimu bei eksportu užsiimančios Lietuvos įmonės „Adex LT“ vadovas Tomas Gulbinas teigė, kad kelio savaitės be lietaus dar nereiškia, kad Lietuvoje derlius smarkiai vėluos, tačiau gali būti kiek vėlesnis.

Prasidėjus karui Ukrainoje, verslui teko ieškoti kitų bendradarbiaujančių šalių – tą padaryti pavyko. Visgi T.Gulbinas nenorėjo atskleisti, su kokiomis rinkomis pradėjo dirbti dėl konkurencijos.

Anot jo, surastose šalyse iš Skandinavijos, Balkanų regionuose, grybai auga gerokai plačiau.

Nepaisant Rusijos invazijos ir pradėto karo Ukrainoje, įmonė vis dar tęsia bendradarbiavimą su Ukraina. Visgi ši rinka visais laikais buvo rizikinga, dabartis – ne išimtis, tad karas įtakos nepadarė, patikino jis. Iš šios šalies daugiausia importuojama uogų, tačiau susiduriama su problemomis dėl derliaus kokybės dėl esančios radiacijos, karo.

Tačiau netektis – kitoje rinkoje, Kinijoje. „Ačiū Lietuvos politikams, kurie taip sutvarkė reikalus, kad mes į Kiniją dabar nieko negalime išvežti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo T.Gulbinas. Šioje šalyje partnerių nebeliko, o Taivanas toli gražu nekompensuoja prarastų klientų.

Nemaža to, kad šiai rinkai tokių prekių iš Lietuvos nereikia, taip pat toks bendradarbiavimas reikalauja investicijų ir laiko. „Gal kada nors“, – sakė pašnekovas, pridurdamas, kad greitai pakeisti rinkas yra sunku – to ir nebuvo tikimasi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.