„Tyrimas rodo, kad ūgtelėjusios kainos paskatino gyventojus siekti pusiausvyros tarp noro pailsėti ir taupumo dėl didesnio finansinio saugumo. 30 proc. gyventojų nurodo atsisakantys tolimesnių kelionių, 28 proc. teigia, kad per atostogas stengsis išleisti mažiau nei įprastai“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Ieškodami būdų sutaupyti, gyventojai taiko ir skirtingas kelionių įsigijimo strategijas. Štai, pavyzdžiui, 14 proc. sako užsisakantys keliones prieš ilgesnį laiką, kada daugiau nuolaidų, tuo metu 10 proc. tikisi, kad nusišypsos paskutinės minutės kelionių pasiūlymo laimė ir planuoja keliones prieš trumpesnį laiką.
Vis dėlto, kaip pastebi J. Bagdanavičiūtė, yra ir besielgiančių priešingai bei taupyti nesistengiančių. 7 proc. teigia, kad ketina šią vasarą pasilepinti atostogomis, nes dėl augančio ekonominio neapibrėžtumo nėra tikri, ar vėliau galės tai padaryti.
Keičia ir finansinius įpročius
Gyventojai keičia ne tik savo atostogų planus, bet ir įpročius. Lyginant su 2022 m., 5 proc. punktais sumažėjo teigiančių, kad atostogoms iš anksto netaupo.
„Klausimą, ar atostogoms taupo iš anksto, gyventojams esame uždavę ir prieš metus. Tuomet 47 proc. nurodė to nedarantys. Šįmet netaupančių gyventojų dalis sumažėjo ir siekia 42 proc., rodo tyrimas. Augančios kainos daliai gyventojų padėjo suprasti, kad padidėjusių kainų kontekste įprastas atostogų tradicijas padės palaikyti kruopštesnis planavimas ir taupymas“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.
Tyrimo duomenimis, 14 proc. gyventojų atostogoms finansiškai ruoštis pradeda anksčiau nei prieš pusmetį, 12 proc. – prieš pusę metų, 9 proc. – prieš 4–5 mėn. Tuo metu 15 proc. sako, kad finansinį pasiruošimą atostogoms pradeda prieš 2–3 mėn. iki jų, 8 proc. tai daro prieš mėnesį.
Pasilepinti nevengia
Vis dėlto, kaip pastebi J. Bagdanavičiūtė, nors pirkdami skrydžių bilietus bei užsisakydami viešbučius gyventojai ieškojo būdų išleisti mažiau, atostogų metu didesnioji dalis yra linkę gerokai save palepinti.
Net 43 proc. gyventojų sako, kad per atostogas paprastai išleidžia 2 kartus daugiau nei įprastą mėnesį, 15 proc. teigia išleidžiantys 3 kartus, o 4 proc. – net 4 kartus ar dar daugiau nei įprastą mėnesį. Tiek pat, kiek įprastą mėnesį per atostogas nurodo išleidžiantys 32 proc. respondentų, 7 proc. sako, kad išleidžia netgi mažiau.
Be to, kaip rodo tyrimas, dalis gyventojų yra linkę keliauti į kurortus ar pažintines keliones netgi ir turėdami skolų.
Tai, kad keliautų turėdami neišmokėtą vartojimo paskolą, teigia 37 proc. respondentų, 26 proc. vyktų atostogauti būdami skolingi nedidelę sumą draugams ar artimiesiems. Pradelsti mokėjimai nuo kelionių nestabdytų 14 proc. gyventojų, 10 proc. sako, kad jiems keliauti nesutrukdytų ir didesnė nei 3 mėn. pajamų dydžio skola giminaičiams ar bičiuliams.
„Nemaža dalis gyventojų ilgesnes atostogas užsienyje planuoja kartą per metus, tad nori gerokai atsigriebti ir save palepinti. Vis dėlto, kiekvienam reikėtų kritiškai įsivertinti savo finansinę situaciją. Praėjusių metų energijos kainų šuolis neretą užklupo nepasirengusį – gyventojai pripažino neturėję pakankamai finansinio rezervo, idant be streso pasitiktų išaugusias kainas ir neapibrėžtumą. Tad šiltąjį metų sezoną, kada nevargina sąskaitos už šildymą, verta išnaudoti ne tik poilsiui, bet ir finansinio saugumo didinimui“, – pastebi J. Bagdanavičiūtė.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2023 m. gegužės 19–26 d. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1009 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
