Kilo paskolų dydžiai
Pasak V. Kazėnienės, 2022 m. būsto paskolos dydis kilo vidutiniškai apie 10 tūkst. eurų. To priežastis – kylančios būsto kainos.
„Pernai skaičiavome daugiau didesnės apimtiems, nuo 150 tūkst. eurų, būsto paskolų. Žinoma, tai susiję ir su tuo, kad rinkoje liko mažiau turto, kurį galima nusipirkti už mažesnę kainą, tačiau matome, jog brangių būstų pirkimas buvo didesnis ir spartesnis nei ankstesniais metais“, – tikina ji.
Tiesa, ekspertė primena, kad būsto paskolas bankai suteikia su rezervu, pagal Atsakingo skolinimosi nuostatus. Būsto paskola neturi sudaryti 40 proc. visų uždirbamų pajamų, taip pat atliekamas „streso“ testas, vertinama, ar žmogus galės mokėti paskolą, palūkanoms pakilus iki 5 proc., kas jau šiandien daugeliu atveju ir nutiko.
„Bankai šiandien teikia paskolas su griežtesnėmis sąlygomis. Siekiama, kad pas gyventojus finansinis rezervas išliktų didesnis. Tačiau reikia nepamiršti, kad, nepaisant infliacijos, praėjusiais metais darbo užmokestis kilo, šiemet taip pat prognozuojamas jo augimas. Tai irgi kompensuoja palūkanų kilimą“, – tikina ji.
V. Kazėnienė pastebi, kad pastaruoju metu vis dažniau jų klientai kreipiasi dėl būsto paskolų refinansavimo.
„Lietuvos bankas inicijavo būsto paskolų refinansavimo skatinimo veiksmus. Tai rinkoje brendo jau gana senai, o ypač dabar, kai paskolų kainos yra išaugusios. Lietuvoje privalo būti aktyviau teikiamos refinansavimosi paslaugos, taip sumažinant finansinę naštą klientams“, – įsitikinusi ji.
Į rinką žengs daugiau „žaidėjų“
V. Kazėnienės teigimu, kylant EURIBOR palūkanų dedamajai, bankai buvo priversti mažinti maržą. 2023 m. pradžioje vidutinė būsto paskolų marža buvo apie 2 proc., o dabar šis skaičius nukritęs iki 1,83 proc.
2022 m. didžioji dalis „VisiBankai“ klientų rinkosi didžiuosius SEB (24 proc.), „Swedbank“ (23 proc.) ir „Luminor“ (21 proc.) bankus, bet vis daugiau klientų žvalgosi į kitas kredito įstaigas. „Šiaulių banke“ būsto paskolas kreditavosi 14 proc. klientų, kredito unijose – 7 proc., kituose bankuose – 11 proc.
Pasak V. Kazėnienės, gyventojai renkasi kredito unijas, nes jos lanksčiau nei bankai žiūri į paskolų sumas, gali paskolinti daugiau, nors taiko tuos pačius Atsakingo skolinimo reikalavimus.
„Džiaugiamės, kai vis daugiau bankų įsitraukia į konkurenciją ir tokiu būdu klientams sąlygos nuolat gerėja. Jaučiame, kad dar šiais metais turėtų į rinką ateiti vienas arba keli stiprūs bankai, kurie padidins konkurenciją ir privers vis labiau pakovoti dėl klientų, gerinant jiems sąlygas“, – atskleidžia V. Kazėnienė.
Tikrąjį šoką pajusime šiemet
Anot V. Kazėnienės, nepaisant to, kad EURIBOR kyla jau nuo praėjusių metų liepos, pernai tai didelio šoko nesukėlė, dalis žmonių to pasekmių nejuto arba juto tik nedidele dalimi. Tačiau šiemet palūkanų normų kilimas turėtų labai stipriai atsispindėti būsto paskolas turinčių žmonių vartojime.
„Kadangi EURIBOR yra uždelsto veikimo sudėtinė palūkanų dalis, didžioji dalis klientų jo nepajuto. Ši informacija visus neramino ir visi suprato, kad anksčiau ar vėliau būsto paskolos kaina pakils, tačiau realybėje didelė dalis klientų realią įtaką pajuto tik šių metų vasario-balandžio mėnesiais ir tikroji našta pasimatys tik po 2023-ųjų pirmo pusmečio pabaigos“, – kalba ji.
V. Kazėnienė įsitikinusi, kad pakilusios paskolų normos verčia dalį klientų pristabdyti sprendimą pirkti būstą.
„Žmonės laukia stabilesnio laikotarpio, kada bus aišku, jog EURIBOR nekyla ir didesnių sukrėtimų nenumatoma. Būsto pirkėjai stebi situaciją ir laukia, kol praeis krizės. Tačiau, manau, 2023 m. antroje pusėje EURIBOR kilimas turėtų stabilizuotis, jeigu nebus didesnių sukrėtimų rinkose, ir gali net žemėti“, – aiškina ji.
