Neseniai praūžė ištisa banga atvejų, kai sukčiai prisidengė Valstybinės mokesčių inspekcijos vardu. Tuo metu, kai daugelis gyventojų uoliai deklaravo pajamas, sukčiai siuntė tūkstančius fiktyvių žinučių ir el. laiškų – per juos gyventojai patekdavo į netikras Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetaines, iš tikrųjų skirtas duomenims ir pinigams išvilioti.
Psichologiją gerai išmanantys sukčiai ypač mėgsta apsimesti įvairių institucijų – policijos, „Sodros“, bankų – atstovais, naudodamiesi autoriteto galia, aktualijomis, apeidami žmonių budrumą.
Vasara – tas metas, kai kur kas daugiau keliaujame, tad tikėtina, kad sukčiai bandys apgauti siųsdami pranešimus apie netikras baudas už greičio viršijimą ar kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Toks pranešimas gali būti labai panašus į tikrą protokolą, tik jame paprastai pateikiama nuoroda, kurią spustelėjus esą galima susimokėti paskirtą baudą. Turbūt nereikia nė sakyti, kad spustelėjus nuorodą laukia nuostoliai ne tik dėl baudos.
Svarbu atminti, kad tikrame administracinio nusižengimo protokole įprastai nurodomos tik banko sąskaitos, į kurias galima sumokėti paskirtą baudą.
Naudosis keliautojų jautrumu
Išsiruošę atostogų į kelionę norime, kad ji vyktų sklandžiai ir nereikėtų sukti galvos dėl trikdžių, pavyzdžiui, tokių kaip užblokuota mokėjimo kortelė. Taigi suprantama, kad, gavus žinutę iš banko, pranešančią, jog būtent taip ir nutiko, gali kilti pagunda kuo greičiau atlikti viską, ko žinutėje prašoma, t. y. spustelėti nuorodą, įvesti duomenis ir trikdžius kuo skubiau pašalinti. Tik tokiais atvejais neretai kaip tik ir patenkame į gerokai nemalonesnę padėtį – sukčių pinkles.
Sukčiavimas (phishing), kurio pavadinimas kilęs nuo angliško žodžio „žvejyba“, kai apsimetėliai atsiunčia nuorodą į netikrą interneto banką ir bando sužvejoti tik gyventojams žinomus atpažinimo ir saugumo duomenis, ir toliau yra vienas dažniausių finansinio sukčiavimo būdų, todėl tikėtina, kad bandymų šiuo būdu vilioti gyventojų duomenis ir pinigus daugės atostogų metu.
Bankas savo klientų neprašo atskleisti jokių prisijungimo duomenų. Nesvarbu, koks yra tokių gaunamų žinučių ir laiškų turinys, savo interneto banko ir mokėjimo kortelės duomenų, programėlės „Smart-ID“ PIN kodų negalima įvesti į puslapį, kuris atsidaro spustelėjus nuorodą iš žinutės. Be to, sukčiai gali išsiųsti SMS žinutę, pasivadinę kokiu tik nori vardu, tad jų apgaulinga žinutė gali atsidurti tikro susirašinėjimo su banku lange.
Dėmesio – nuomos skelbimai
Kitas ne vienus metus taikomas sukčiavimo būdas yra fiktyvūs nuomos skelbimai. Bandymai apgaule išvilioti pinigus iš būsto atostogoms besidairančių žmonių Lietuvoje ar užsienyje, norinčių išsinuomoti automobilį – dar viena galima vasarinė sukčių taktika.
Tokio sukčiavimo schema gana paprasta. Nuomotojais apsimetę nusikaltėliai sukuria patraukliai atrodančius, bet fiktyvius dažnai net neegzistuojančių objektų skelbimus patrauklia kaina. Jais susidomėjusių aukų būna paprašoma sumokėti rezervacijos mokestį ar pervesti avansą, aiškinant, kad susidomėjimas skelbimu labai didelis. Nusikaltimo aukos spaudžiamos sprendimus priimti ir sukčių prašomus veiksmus atlikti kuo greičiau. Tik pervedus pinigus staiga lyg į vandenį pradingsta ir skelbimas, ir tariamas turto nuomotojas.
Kad nepakliūtumėte į tokias pinkles, svarbu automobilį ar būstą atostogoms nuomotis naudojantis patikimomis platformomis. Neskubėkite mokėti jokių rezervacijos mokesčių, kritiškai vertinkite ir pačių skelbimų turinį: palyginkite nuomos kainą su rinkoje vyraujančiomis kainomis – ar skelbimas neatrodo pernelyg gerai, kad būtų tiesa? Atkreipkite dėmesį į galimo nuomotojo bendravimą – ar jis sklandus, ar nėra išsisukinėjama paprašius papildomų buto nuotraukų, tariantis dėl apžiūros ir kitų dalykų.
Loterijų pavojai
Prasidėjus atostogų metui, sukčiai gyventojų pinigus, tikėtina, vilios atsižvelgdami į žmonių norą ką nors laimėti, ypač vasariškas sezonines prekes, tarkim, madingą kepsninę, nakvynę prie jūros ar paplūdimio žaidimus.
Pastaruoju metu sparčiai plito sukčiavimo būdas, kai gyventojams buvo siunčiami laiškai prisidengiant loterijų organizatorių vardu. Laiškuose informuojama apie neva laimėtus prizus el. laiškų loterijoje ir gavėjų prašoma pateikti savo duomenis. Kitas būdas – tokios loterijos socialiniuose tinkluose, kur, norint tapti jų dalyviu, reikia atskleisti visus mokėjimo kortelės duomenis.
Prognozuojame, kad įvairių schemų, kai bus bandoma vilioti neva netikėta sėkme, vasarą matysime dažniau. Atostogaudami ir ilsėdamiesi atsipalaiduojame, būname labiau linkę patikėti savo sėkme, ir sukčiai tuo naudojasi.
Apgaulingi išpardavimai
Finansiniai sukčiai vasarą gali naudotis ir išpardavimais bei fiktyviose el. parduotuvėse gerokai pigiau siūlyti sezoninių prekių, kurių niekada nesulauksite. Tikrieji išpardavimai įprastai prasideda antroje vasaros pusėje, tad tuo metu ir vertėtų būti itin akyliems.
Pagrindiniai dalykai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, tai itin žema kaina už žinomų prekės ženklų gaminius ir sparčiai senkantis jų asortimentas.
Būkite kritiški: jeigu netikėtai gautas pasiūlymas ką nors įsigyti skamba per gerai, kad būtų teisingas, labai gali būti, kad jis ir yra apgaulingas. Jeigu nustebino žinomo prekybininko pasiūlymas, pabandykite patys rasti informacijos apie tą pačią prekę to prekybininko interneto svetainėje, tik būtinai patys susiradę ir įvedę jos adresą, o ne sekdami nuorodomis, kurios pateikiamos gautuose pernelyg geruose pasiūlymuose.
