Pasak jų, dėl reformos gali padidėti mokesčių teisingumas, tačiau ji neužtikrins pakankamo viešojo sektoriaus bei socialinių paslaugų finansavimo.
„Dabar svarstoma mokesčių reforma nekelia tikslo finansiškai sustiprinti valstybę, t. y. papildyti valstybės biudžetą. O tai yra būtina“, – ekspertų grupės išplatintame pranešime sako R. Lazutka.
Anot jų, dėl Lietuvos mokesčių sistemoje galiojančių ypatumų į valstybės biudžetą surenkama gerokai mažesnė mokestinių pajamų dalis nei Europos Sąjungos vidurkis.
„Todėl ateityje bus sudėtinga pilnavertiškai finansuoti viešąsias paslaugas“, – teigiama pranešime.
Jame pažymima, kad Lietuvos pajamos iš mokestinių pajamų ir socialinių įmokų pernai siekė 32,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o ateityje šis santykis mažės. Tuo tarpu nekilnojamojo turto mokesčio surenkama 7 kartus mažiau nei ES vidurkis (0,3 proc. lyginant su BVP), kapitalo mokesčių – beveik dvigubai mažiau (4,2 proc. nuo BVP, kai ES vidurkis – 8,2 proc.)
„Pasaulio bankas išskyrė, kad Lietuvoje taikomi net 72 būdai apskaičiuoti pajamų mokestį (tai priklauso nuo veiklos rūšies, darbo santykių pobūdžio ir kitų dalykų). Tarptautinis valiutos fondas šią savaitę dar kartą akcentavo, jog būtina plėsti turto, kapitalo bei aplinkosaugos mokesčių bazę“, – rašoma ekonomistų komentare.
Jie taip pat akcentuoja, jog dėl per mažo viešojo sektoriaus finansavimo, Lietuva jau susiduria ir ateityje susidurs su kvalifikuotų žmonių trūkumu: „Todėl sunku tikėtis esminio sveikatos paslaugų pagerėjimo (pavyzdžiui, iki 2030 m. trūks apie 3000 slaugytojų), švietimo sistemoje jau dabar jaučiamas kvalifikuotų mokytojų stygius. Panašios problemos vyraus ir kitose viešojo sektoriaus srityse.“
Dar pažymima, kad surenkant per mažai mokestinių pajamų, valstybė negali skirti pakankamai išteklių pajamų nelygybės, skurdo rizikos ir kitoms socialinėms problemoms spręsti.
Pasak ekspertų, pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka tarp didžiausių ES (penktadalio daugiausiai ir penktadalio mažiausiai uždirbančių asmenų pajamos skiriasi daugiau nei 6 kartus), 37,7 proc. pensininkų ir 38,9 proc. neįgaliųjų gyvena ties skurdo riba.
„Dėl per mažų mokestinių pajamų Lietuva kol kas nepajėgi skirti didesnio finansavimo socialinei sferai“, – rašoma komentare.
Ekonomistų teigimu, jei siūlomi pakeitimai įsigaliotų, į valstybės biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų papildomų pajamų. Tuo metu vien brangstant skolinimuisi, valstybės skolos aptarnavimo išlaidos per išaugs nuo 335 mln. šiemet iki 825 mln. 2026 metais, skaičiuoja ekspertai.
Savo pranešime jie siūlo atsižvelgti į Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko išvadas ir orientuotis į ilgalaikių ekonominių-socialinių Lietuvos problemų sprendimą.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje numatomi keturi Finansų ministerijos inicijuojami įstatymų pakeitimai bei trys – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Juose – pokyčiai individualia veikla užsiimantiems žmonėms, lengvatų reguliavimas, Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pakeitimai bei minimalios nedarbo socialinio draudimo išmokos nustatymas.
Taip pat, prie mokesčių reformos projekto įtrauktas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas didinti prokurorų atlyginimus.
