Šiuo metu vyksta pateikto projekto derinimas su Finansų ministerija. Rudenį Lietuvos bankas laukia Vyriausybės išvados dėl teisės aktų projekto ir tada turėtų būti svarstomas Seime.
„Mūsų teisininkai laikėsi nuomonės, kad nereikėtų dauginti jau dabar esančių teisės aktų ir įdėti nuostatas į jau galiojančius. Seimo Teisės departamentas turi kitą nuomonę, tai mums svarbu rezultatas ir kaip jį pasiekti. (...) Atitinkamai dirbame, rengiame atskirą įstatymo projektą, nebe euro įvedimo įstatymo projektas būtų pildomas. Tada prasidėtų svarstymas Seime, kai bus gauta išvada”, – teigė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi, kurią cituoja ELTA.
Anot Lietuvos banko specialistų, prognozuojama, kad per 2–3 metus 1 ir 2 centų monetos turėtų išeiti iš rinkos. Kol kas pastebima, kad 5 centų monetos cirkuliuoja tinkamai, todėl nėra prasmės kažką keisti.
Šiuo sprendimu siekiama sumažinti 1 ir 2 centų monetų cirkuliaciją apyvartoje, taip pat tvariau naudoti išteklius. Teigiama, kad kasmet būtų sutaupyta apie 3,7 mln. eurų gyventojų, verslo ir valstybės lėšų. Lietuvos bankas skelbia, kad kasmet pametame po 300 000 eurų kasmet, kai prarandamos 1 ir 2 ct monetos. Pabrėžiama, kad taikant tokį apvalinimą, šiomis monetomis galės ir toliau būti mokama ar atiduodama grąža.
Tokia tvarka anksčiausiai įsigaliotų nuo 2025 m. gegužės 1 d., kad verslui nebūtų didelės naštos – tuo metu jau bus baigta diegti išmaniosios kasos aparatų. Esą tai būtų lyg vienkartinis prisitaikymas verslo, o ilgainiui problemų kilti neturėtų.
Tikinama, kad toks siūlymas ir įgyvendinimas poveikio infliacijai neturi, įtaka vartotojo išlaidoms artima nuliui.
Lietuvos bankas tikina, kad toks siūlymas didelių prieštaravimų neturi, galbūt labiau priešinasi smulkieji verslininkai ir tie, kurie nepasitiki valstybe ar mano, kad juos apgaus.
Minima, kad apvalinimas bus neutralus. Tai reiškia, kad vieno pirkmo metu gali būti sumokama 1–2 ct mažiau ar daugiau nei priskaičiuota.
Apvalinimą atliks suprogramuoti ir sertifikuoti kasos aparatai. Tai bus daroma automatiškai, pagal teisės aktais nustatytas taisykles.
Bendra suma nebus apvalinama tais atvejais, kai mokama mokėjimo kortele, dovanų čekiais, lojalumo taškais; internetinei prekybai, mokant negrynaisiais; su darbo santyiais nesusijusiomis išmokoms; valstybės išmokoms; atliekant mokestines prievoles valstybei.
Pasak Lietuvos banko atstovų, šešiose valstybėse tai sėkmingai veikia. Tai Airija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Suomija, Slovakija. Apie tai taip pat svarsto ir Latvija, Estija.
Primename, kad dar birželį pasirodė informacija, kad Biudžeto ir finansų komiteto nariai Seime registravo pataisas, kuriomis anksčiausiai nuo 2025 metų gegužės 1 d. būtų apvalinamos prekių ir paslaugų kainos, apvalinant pirkinių krepšelio galutinę sumą ir atsiskaitant grynaisiais.
Jei pirkinių krepšelio suma baigiasi skaičiais 1 ir 2, apvalinama į mažesnę pusę ir paskutinis skaičius taps 0; jei suma baigiasi 3 ir 4 bei 6 ir 7 – apvalinama iki 5; jei 8 ir 9 – apvalinama iki 10.
Tarkime, jei bendra mokėtina suma siekia 5,02 euro, pritaikius mokant grynaisiais ir pritaikant apvalinimą, reikėtų mokėti lygiai 5 eurus.
Jei bendra mokėtina suma sieks 5,03 euro, galiausiai reikės mokėti 5,05 euro.
