„Nei koalicijos sutartyje, nei Vyriausybės programoje nėra tokio mokesčio. Dėl to nesijaučiame, kad kažką pažeidžiame“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Armonaitė.
„Dabar diskusijos sustojusios, žiūrėsime kaip bus“, – teigė ji.
NT mokesčio įstatymo projektui Seimas pritaręs po svarstymo. Parlamentui liko paskutinis balsavimas, tačiau pataisų priėmimas atidėtas iki lapkričio. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva mokestis buvo patobulintas, sudarant galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti tarifus dėl NT apmokestinimo. Numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nusistatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.
„Kol kas frakcija yra labai skeptiškos nuomonės apskritai, ar tokio mokesčio, kaip yra siūloma, reikia“, – pabrėžė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Pasak A. Armonaitės, Laisvės partija siūlomą mokesčio modelį kritikuoja, dėl didelių mokesčio rėžių, esą „žmogui gali reikėti atseikėti galbūt keliolika eurų per metus, kas nėra daug, bet galbūt ir kelis tūkstančius“. Taip pat frakcija jau registravo pasiūlymą, kad nebūtų apmokestinamas pirmasis būstas.
„10 kartų jau buvo pakeltos Europos Centrinio Banko palūkanos. Tad tiems žmonėms, kurie įsigiję turtą už paskolas, pirmą turtą (100 tūkst. žmonių Lietuvoje) – tai yra papildoma našta jų finansams“, – dar vieną kritikos punktą akcentavo politikė.
Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
A. Armonaitė taip pat pabrėžė, jog Laisvės partija neprieštarauja pačiam NT mokesčiui, tik kritikuoja koalicijos partnerių pateiktus pakeitimus. Jos teigimu, tikėtina, jog daugiau gyventojų ateityje turės mokėti jau esamą mokestį, kuris taikomas didesnės nei 150 tūkst. eurų vertės NT.
„Tas mokestis yra ir apskritai Registrų Centras kas tam tikrą laiką atlieka masinį turto vertinimą, vertina turtą. Tai reiškia, kad kai bus naujas vertinimas – kadangi NT vertės šiaip jau Lietuvoje, ypatingai miestuose, sukilusios – automatiškai daugiau žmonių tą mokestį mokės.
Nesiūlome mokesčio panaikinti, tačiau toks jis siūlomas dabar, jis mums nepriimtinas“, – kalbėjo A. Armonaitė.
NT projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.
V. Blinkevičiūtė: NT mokestis nepagrįstai smogtų daugeliui žmonių, socialdemokratai jam nepritars
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Seime nepalaikys nei Biudžeto ir finansų komiteto, nei Vyriausybės siūlomų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymų projektų, nutarė posėdžiavusi LSDP valdyba ir Seimo frakcija, informuoja LSDP komunikacijos skyrius.
Pasak LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, valdančiųjų teikiamos NT apmokestinimo taisyklės yra „ydingos, socialiai neteisingos, nepasieks skelbiamo tikslo ir tik dar labiau pagilintų nelygybę“.
„Jei valdančiųjų siūlomas NT mokesčio projektas būtų priimtas, jis kirstų per kišenę mažas bei vidutines pajamas turintiems žmonėms, gyvenantiems vieninteliame nuosavame būste. Nukentėtų ir šeimos, kurios turi pasiėmusios būsto paskolas. Taigi vietoje vis žadamo solidarumo – tik nauja našta pažeidžiamesniems visuomenės nariams.
Abu paskubomis pateikti NT mokesčio įstatymų projektai yra skylėti, paliekantys daug vietos manipuliacijoms. Bet svarbiausia – abu projektai socialiai neteisingi, nes už tokios pačios vertės turtą skirtingose savivaldybėse žmonėms tektų mokėti visai kitokias sumas. Tokių valdžios sumanymų mes palaikyti negalime“, – sako V. Blinkevičiūtė.
Lietuva yra būsto ir nuomos kainų rekordininkė ES
Socialdemokratų lyderė atkreipia dėmesį, kad tarptautinės organizacijos Lietuvą yra įspėjusios dėl rekordinių būsto kainų Lietuvoje – jos kone dvigubai viršija euro zonos vidurkį.
V. Blinkevičiūtės teigimu, Vyriausybei derėtų svarstyti pasiūlymus, kaip didinti būsto prieinamumą žmonėms, o ne „kelti sumaištį ir nerimą svarstant socialiai neteisingus papildomus mokesčius“.
„Lietuvoje būsto ir jo nuomos kainos muša rekordus ir jau pasiekė 33 proc. augimą, nors būsto kainos euro zonoje vidutiniškai augo 16 proc. Būsto paskolų palūkanos irgi neleidžia žmonėms atsikvėpti. Valdantieji galėtų savo pastangas nukreipti tam, kad būstas būtų realiai prieinamas žmonėms. Nevystomi municipalinio būsto projektai ir nė nesvarstoma naudotis įstatymų suteiktais svertais ir svarstyti galimą nuomos kainų „įšaldymą“, nors tokia praktika yra taikoma kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse“, – pažymi ji.
ELTA primena, kad Seime po svarstymo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Parlamento Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva Vyriausybės teiktas įstatymo projektas buvo patobulintas, sudarant galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti tarifus dėl NT apmokestinimo. Numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nusistatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.
Kol kas neaiški nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimo priėmimo data. Projektas išbrauktas iš spalio 26 d. parlamento posėdžių darbotvarkės.
