„Kakavos pupelės – brangiausios nuo 1979 metų. Baltojo cukraus kaina biržoje – didžiausia nuo 2011 metų“, – feisbuke rašė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ką tai reiškia? Anot jo, tai reiškia, kad didėja savikaina tų maisto produktų, kuriems gaminti naudojamos šios žemės ūkio kultūros.
Šių žaliavų savikaina mažmeninėje produktų kainoje dažniausiai nėra didelė, bet žaliavos kainos šuolis, siekinatis 40–60 proc., vis tiek padaro savo.
„Lietuvoje šokolado kaina per metus padidėjo 18 proc. ir toks augimas yra vienas didžiausių ES šalyse (kakava ir cukrus brango visur panašiai, todėl toks didesnis negu kitur mažmeninės kainos augimas yra nulemtas ir kitų priežasčių)“ – teigė T.Povilauskas.
Laimei, gyventojai saldumynams neišleidžia tiek daug, kaip kitiems produktams, bet, ekonomisto manymu, tai yra dar vienas pavyzdys, ką daro didėjantis pasaulyje gyventojų skaičius bei priklausomybė nuo kelių šalių gamintojų, kai blogas derlius, kakavos pupelių atveju – Dramblio Kaulo Krante, kaipmat pakelia kainas.
„Ir dar net neįsibėgėjus El Nino“, – paminėjo T.Povilauskas.
