„Šiandien paskelbta, kad 2023 m. III ketv. VDU prieš mokesčius buvo 12,2 proc., po mokesčių – 11,1 proc. didesnis negu prieš metus. Tai truputį daugiau, negu prognozavau. Darbo rinka lieka stabili ir dėl to neigiamų netikėtų pokyčių nėra“, – feisbuke įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Sakoma, kad pagrindiniu teigiamu akcentu, apie kurį kalbama jau nuo metų pradžios, išlieka tai, jog metinis VDU pokytis gerokai viršija infliaciją. O paskutinį metų ketvirtį šis skirtumas turėtų būti dar didesnis.
„Tai reiškia, kad vidutiniškai perkamoji dirbančiųjų galia atsigauna po nuosmukio praėjusiais metais ir tuo paremtas realaus namų ūkių vartojimo kad ir nedidelis bet augimas artimiausiais ketvirčiais“, – pridūrė T. Povilauskas.
Prognozuojama, kad 2024 m. VDU šalyje taip pat turėtų didėti.
„Valstybės sektoriuje VDU augo truputį sparčiau negu privačiame ir santykis tarp šių sektorių algų buvo 1,05, arba labai arti istorinės medianos 2012–2022 metais. Labiausiai algos augo administracinės ir aptarnavimo veiklos (MMA įtaka, vis dar nemaža darbuotojų paklausa) ir statybos (augusi darbų apimtis (išskyrus gyvenamąją statybą) ir palankus lauko darbamas rugsėjis), mažiausiai – NT ir pramonės sektoriuose.
Priminsiu, kad kitąmet SEB grupėje prognozuojame, kad Lietuvoje VDU didės 8,5 proc. Tai paremta tuo, kad MMA augs lėčiau negu šiemet – 10 proc., o valstybės sektoriuje algos irgi didės kukliau – apie 10 proc. Todėl galutinį pokytį lems tendencijos privataus sektoriaus įmonėse, kuriose MMA ar truputį didesnių algų gavėjų, yra nedaug. Pavyzdžiui, III ketv. duomenys rodo ženklų, kad IT sektoriuje algų augimo tempas po ankstesnio šuoliavimo ima gerokai mažinti pagreitį“, – prognozėmis dalijosi ekonomistas.
