2023 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinės pajamos siekė 2060 eurų, kai 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 1844 eurai. Darbo pajamos vidutiniškai per metus, atskaičius mokesčius, išaugo 122 eurais.
Per metus augo išmokų dydžiai, pajamos
„Nuo metų vidurio darbo pajamos augo sparčiau nei metinė infliacija. Nepasitvirtino nuogąstavimai, kad dėl ekonominių krizių ar karo pasekmių į metų pabaigą augimas gali sulėtėti. Pastarųjų kelerių metų tendencija, kai kiekvienais metais gyventojų darbo pajamos didėjo vidutiniškai po 12–13 procentų, išsilaikė ir 2023 metais“, – kalbėjo patarėja.
Tai lėmė minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas 15,1 proc., valstybės tarnautojų bazinės algos augimas. Taip pat įtakos turėjo ir mažesnis atleidimų skaičius, mat buvo siekiama išlaikyti darbuotojus.
Didėjant darbo pajamoms, buvo didesnės ir išmokos, jei palygintume praėjusių metų paskutinį ketvirtį su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, o metinė infliacija gruodį siekė 1,2 proc.
„Sodros“ išmokos augo taip pat sparčiai, kaip ir apdraustųjų pajamos. Pavyzdžiui, ligos vienos dienos išmokos siekė 45 eurus ir per metu augo 13 proc., vaiko priežiūros išmoka pirmaisiais metais buvo 871 euras, antrais – 621 euras, didėjo – 17 proc.
Senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, buvo 574 eurai, didėjimas per metus – 12 proc. Tuo metu nedarbo išmoka siekė 530 eurų, augo 15 proc. Motinystės išmoka (dienos) per metus padidėjo 18 proc. ir siekė 75 eurus, o tėvystės išmoka (mėnesio) augo 4 proc.
Apdirbamojoje gamyboje ir didmeninėje, mažmeninėje prekyboje vidutinės darbo pajamos augo tuo pačiu tempu, kaip ir visoje šalyje.
Sparčiausiai darbo pajamos augo statybų sektoriuje – fiksuotas 15,9 proc. didėjimas per metus. Manoma, kad tam įtakos galėjo turėti skaidriai dirbančiojo asmens kortelės atsiradimus, pasikeitusi priedų už darbą lauko sąlygomis mokėjimo tvarka. „Vis dėlto šiame sektoriuje darbo užmokestis mažesnis nei vidutinis. Po padidėjimo jis pasiekė 1480 eurų „ant popieriaus“ arba apie 966 eurus į rankas“, – paaiškino „Sodros“ analitikė.
Skelbiama, kad aukštos pridėtinės vertės veiklose, kuriose darbo pajamos didžiausios, augimas buvo lėtesnis nei šalies vidurkis. Štai informacijos ir ryšių veikloje atlyginimai padidėjo beveik 8 proc. iki 3143 eurų, finansinėje ir draudimo veikloje – 9 proc. iki 2932 eurų, neatskaičius mokesčių.
Aptarnavimo ir administravimo veikloje (13,2 proc.), meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje (13,3 proc.) bei apgyvendonimo ir maitinimo paslaugų veikloje (12,3 proc.) taip pat fiksuotas darbo pajamų augimas. Tačiau K.Zitikytė pastebi, kad pastaruosiuose sektoriuose, išskyrus statybų sektorių, atlyginimai yra vieni žemiausių, todėl kai kuriais atvejais darbuotojai gauna apie 100 eurų daugiau, nei prieš metus.
Įdomu ir tai, kad vilniečių pajamos vidutiniškai augo lėčiau nei vidutiniškai visoje šalyje. Tačiau vilniečiai uždirbo apie 388 eurais daugiau (atskaičius mokesčius) nei likusių Lietuvos miestų gyventojai. Vidutinis atlyginimas sostinėje siekė 1432 eurus, ši suma – atskaičius mokesčius.
Tačiau viena tendencija nesikeičia. Ir toliau daugiausiai uždirbama Neringos, Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono savivaldybėse, mažiausiai – Radviliškio, Pakruojo, Vilkaviškio, Kupiškio, Šalčininkų rajonų savivaldybėse. Darbo pajamų totrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų darbo pajamų sumažėjo nuo 47 proc. 2022 metais iki 43 proc. 2023 metais.
Kodėl atleidžia darbuotojus ir kurie sektoriai „sensta“?
„Sodros“ teigimu, darbo rinka pernai metų pabaigoje buvo stabili, mažiau aktyvi, bet „egzaminą išlaikė“. Apdraustųjų skaičius didesnis nei prieš metus, priimta daugiau žmonių, nei atleista.
„Kalbant apie atleidimus, mes įvertinome, pagal kokius straipsnius žmonės dažniausiai atleidžiami“, – pristatyme kalbėjo atstovė. Kaip išsiaiškinta, daugiausia atleidimų fiksuota pagal Darbo kodekso 55 straipsnį, 69 straipsnį, 54 straipsnį, 58 straipsnį, 36 straipsnį ir kitus straipsnius.
Tai reiškia, kad dažniausiai darbuotojas buvo atleidžiamas be svarbių priežasčių. Taip pat dažnai atleidžiamas tik pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai. Nutraukimas šalių susitarimu, nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotoju kaltės, susitarimas dėl išbandymo – dar kelios išskirtos priežastys.
Pastebėta, kad nedarbo išmokos gavėjų pernai metų pabaigoje padaugėjo. Augimas buvo fiksuotas metų pradžioje, kai didėjo nedarbo lygis. Vidutinis nedarbo išmokų gavėjų skaičius 2022 m. buvo 67,1 tūkst., o po metų skaičius išaugo iki 76,6 tūkst.
Taip pat K.Zitikytė išskyrė, kokio amžiaus darbuotojų gretos augo sparčiausiai, kurie ekonominiai sektoriai labiausiai „sensta“. Anot jos, sparčiausiai augo vyriausių darbo rinkos dalyvių gretos, nors, kaip teigiama, uždirbamos pajamos buvo vienos mažiausių rinkoje.
Labiausiai išaugo nedarbo išmokos gavėjų skaičius žmonių nuo 60 metų amžiaus gretose. 2023 metais jų buvo 10,2 tūkstančio (palyginti 2022 metais – 9,2 tūkstančio). „Matome, kad tokio amžiaus žmonės dar nesitraukia iš darbo rinkos, vis dėlto praradę darbą jo ieško ilgiau nei jaunesni darbuotojai – apie šešis mėnesius“, – komentavo K.Zitikytė.
Tai ne vienintelis darbo rinkos senėjimo požymis. 2023 metų ketvirtą ketvirtį sparčiausiai augo vyriausių – virš 60 metų – darbo rinkos dalyvių gretos. Per metus jų skaičius padidėjo 10 tūkstančių, tai sudarė 14 proc. tarp visų darbo rinkos dalyvių. Tuo metu darbuotojų iki 30 metų skaičius labiausiai sumažėjo – jų buvo 5,5 tūkstančio mažiau nei prieš metus.
Švietimo ir sveikatos priežiūros sritys „sensta“ labiausiai, rodo „Sodros“ duomenys.
„Vidutinis Lietuvos apdraustųjų amžius – 44 metai. Jau kurį laiką aiškiai matomos dvi veiklos, kuriose dirbančiųjų amžius viršija vidurkį. Tai švietimas, kuriame dirba vidutiniškai 50 metų žmonės, bei žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas – čia vidurkis siekia 48 metus.
„Jauniausi“ yra aukštos pridėtinės vertės sektoriai, kuriose darbo pajamos didžiausios. Tai informacija ir ryšiai – čia vidutiniam darbuotojui 36 metai, ir finansinė ir draudimo veikla – 38 metai“, – vardijo „Sodros“ ekspertė.
„Sodros“ skaičiavimais, dirbantys virš 60 m. tarp visų apdraustųjų 2022 m. sudarė 13 proc., 2023 m. – 14 proc. Atitinkamai iki 30 m. apdraustųjų sudarė 17 proc. ir 16 proc.
