„Nors tikrintos braškės neturėjo ekologiškumą liudijančių sertifikatų, tyrimų rezultatai parodė, jog lietuviškos uogos užaugintos nenaudojant jokių pesticidų“, - sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Herbst.
Prasidėjus braškių sezonui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip ir kasmet, vertino parduodamų uogų kokybę ir saugą. Birželio mėnesį įvairiose prekybos vietose (parduotuvėse, turgavietėse, iš ūkininkų laukų) buvo paimti tiek Lietuvoje užaugintų, tiek ir iš kitų šalių (daugiausiai Lenkijos) atvežtų braškių mėginiai, kurie tirti dėl galimos taršos pesticidais. Ieškota apie 500 įvairių pesticidų.
Pasak specialistės, vertinant kelių metų braškių tyrimus dėl taršos, pastebima, jog pesticidų naudojimas mažėja. Tyrimai parodė, kad tiek Lietuvos, tiek Lenkijos ūkininkai naudoja tuos pačius pesticidus, nustatomi ir panašūs kiekiai šių medžiagų likučių, kurie neviršija leistinų dydžių.
Apibendrinant galima drąsiai teigti, kad Lietuvoje parduodamos braškės yra saugios vartoti. Nuo 2008 metų nebuvo nustatyta nė vieno atvejo, kad pesticidų liekanos viršytų leistinus kiekius. L. Herbst teigimu, lietuviškos braškės užima vis didesnę mūsų rinkos dalį, išstumdamos įvežtines uogas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai vertina ne tik braškių saugą ir kokybę, bet ir ženklinimo, kilmės šalies nurodymo reikalavimus bei braškes lydinčius dokumentus. Patikrinus daugiau kaip 13 tonų šalies turgavietėse ir parduotuvėse parduodamų braškių, uogų kilmės šalis neteisingai buvo nurodyta beveik 7 proc. atvejų. Pasitaikė atvejų, kai braškių pardavėjai negalėjo pateikti uogų įsigijimo dokumentų ar akivaizdžiai apgaudinėjo pirkėjus. Pavyzdžiui, Telšiuose išaiškintas atvejis, kai prekiautoja teigė įsigijusi braškes iš vietinio ūkininko, tačiau inspektoriams pasidomėjus nustatyta, kad šis ūkininkas šiais metais braškių iš viso neaugino. Inspektoriams moteris pateikė suklastotus dokumentus.
Anot L. Herbst, apibendrinti patikrinimų duomenys rodo, kad mūsų šalyje parduodamos braškės - saugios ir kokybiškos. Tačiau vis dar pasitaiko pavienių atvejų, kai prekiautojai bando pasipelnyti apgaudinėdami vartotojus dėl braškių kilmės.
„Be abejo, norint ilgiau išlaikyti ir transportuoti braškes, reikia ne tik auginti transportavimui atsparias veisles, bet ir imtis specialių priemonių. Ispanijoje, Turkijoje ar kitose šalyse braškės paprastai skinamos esant aukštai oro temperatūrai, todėl reikia jas kuo skubiau atvėsinti iki 0 laipsnių C ir tokią temperatūrą išlaikyti viso transportavimo metu. Norint uogas ilgiau išlaikyti šviežias, kartais naudojama anglies dioksido dujomis modifikuota atmosfera, kuri lėtina natūralius gyvybinius procesus uogose, mikroorganizmų dauginimąsi ir braškės lėčiau genda. Tačiau jei anglies dioksido kiekis viršija 30 proc., gali pablogėti uogų skonis. Tai dažniausiai taikomi braškių apdorojimo būdai jas transportuoti. Kartais naudojami ir kiti metodai - braškės pakaitinamos iki 50 laipsnių C ir staigiai atvėsinamos, uogų pakuotėse sumažinamas atmosferos deguonies kiekis arba uogos apdorojamos ozonu ir kt. Tačiau šie metodai taikomi rečiau, nes gali turėti įtakos braškių skoniui ir išvaizdai. Cheminės medžiagos uogoms išsaugoti praktiškai nenaudojamos - tai patvirtino kelių metų laboratorinių tyrimų rezultatai“, - sakė L. Herbst.
