Konkurencija tarp greitąsias paskolas teikiančių bendrovių vis didėja, kaip ir prisiskolinusių ir pinigų nebegalinčių grąžinti žmonių istorijų.
Kauno teismų tvarkaraščiuose galima rasti ne vieną bylą, kurioje paskolas suteikusios bendrovės bando iš skolininkų išieškoti pinigus.
Kuo žmogus rizikuoja, skolindamasis pinigus iš greitųjų paskolų bendrovių?
Eksperimentui pasirinkau tris įmones. Skolinausi 500, vėliau – tūkstantį litų. Už pastarąją dviejų savaičių paskolą turėjau sumokėti 43 litų palūkanas. Taip, paskolą gauti lengva, tačiau labai slidu.
Bankai tikrina griežčiau
Kaip sako 90-metis mano senelis, jeigu gali nesiskolinti, nesiskolink. Nei iš draugų, nei iš giminių, nei iš kaimynų. O išgirdęs apie tai, kad už pinigus bankui ar kitoms finansinėms struktūroms galima įkeisti namus, senolis išvis pašiurpsta.
Esu varsčiusi ne vieno banko duris norėdama gauti vartojamąją paskolą, kreditinę kortelę. Ne kartą ėmiau ir būsto paskolą.
Tie, kurie praėjo bankų „filtrą”, puikiai žino, kiek kartų tenka vaikščioti ir bendrauti su konsultantu, kokių dokumentų prireikia mėginant įrodyti savo mokumą ir pajamas. O jeigu jos gaunamos pagal autorinę sutartį, tuomet reikalingų dokumentų šūsnys tik didėja.
Pakako tik asmens kodo
Nutariau savo kailiu išbandyti ir naują paslaugos rūšį – greitąsias paskolas. Kaip vėliau įsitikinau, toks vardas joms suteiktas ne be reikalo. Internetu užsiregistravusi bendrovės „4finance” svetainėje, 500 litų gavau nė nemirktelėjusi – maždaug per 15 minučių. Pinigų kelioms dienoms gavau už dyką – be jokių palūkanų.
Jokių popierinių dokumentų niekas nereikalavo. Tiesiog užpildžiau paraišką paskolai ir per elektroninės bankininkystės sistemą į nurodytą sąskaitą pervedžiau 1 centą.
Paraiškoje turėjau įrašyti asmens kodą, telefono numerį ir elektroninį paštą. Mano vardą ir pavardę paskolų bendrovė sužinojo gavusi 1 cento pavedimą. Tokia galimybe negali pasinaudoti nepilnamečiai, nes jie tiesiog neturi elektroninės bankininkystės.
Kol laukiau atsakymo, pasiskaičiau vartojamosios paskolos sutarties sąlygas, išdėstytas 11-oje punktų.
Nespėji grąžinti? Dar geriau!
Netrukus į nurodytą telefoną pyptelėjo žinutė, kad paskola man bus suteikta. Dar viena trumpoji žinutė pranešė, jog pinigai į sąskaitą „įkrito”.
Viena iš bendrovės sąlygų tokia: skolintis tokiu atveju, jei nesu praleidusi paskolos mokėjimų ir patekusi į skolininkų sąrašus. Keista, kaip skolintojas nepatikrino mano praeities, nes ekonomikos sunkmečiu net kelis kartus esu laiku nesumokėjusi būsto paskolos įmokų, vėlavau grąžinti vartojamąją paskolą.
Skolinuosi toliau. Šįkart – 1 tūkstantį litų. Toks mano kredito limitas. Kol kas. Jis padidės po savaitės, kai grąžinsiu paskolą.
Trumpiausias skolinimosi terminas – dvi savaitės. Už šią paskolą turėsiu sumokėti 43 litus. Ir tik tokiu atveju, jei grąžinsiu skolą laiku. Tačiau bendrovė ir vėl užbėga klausimams už akių ir ramina: jeigu nespėju grąžinti, galiu terminą pratęsti.
Šis pratęsimas mėnesiui man kainuos 94 litus.
Prie šios sumos dar reikia pridėti ir 43 litus kainuojančias jau minėtas palūkanas.
Iš draugo gauti sunkiau?
Reklamoje per radiją girdėjau šūkį: „Paprasčiau nei skolintis iš draugo”. Taip – raudonuoti prieš greitųjų paskolų interneto svetainę ne tas pats kaip prieš draugą.
Tačiau ir pavojus įsiskolinti nemenkas. Paskolos prieinamumas net sovietmečiu išaugusiai kartai pasirodytų paprastas.
Antra – be didesnių kliūčių gaunami pinigai atrodo lyg nukritę iš dangaus. Juos galima gauti tiesiog vaikštinėjant po prekybos centrą ir siunčiant SMS žinutę.
Karuselė sukasi vis greičiau
Pasiskolinau iš vienos bendrovės – kas čia tokio? O ar tuo pat metu galima turėti kelias paskolas? Teigiamą atsakymą gaunu netrukus, 15 dienų iš bendrovės „Minibank” pasiskolinusi 200 litų. Ši skola man kainavo beveik 9 litus.
Prisiregistruoju bendrovės „Moment Credit” interneto svetainėje. Pirmą kreditą gaunu nemokamai ir tuoj pat jį grąžinu. Norėdama pasiskolinti dar kartą, jau mokėsiu palūkanas. 200 litų paskola, kurią grąžinsiu po mėnesio, man kainuos 18 litų.
Pastebėjau, kad beveik visos bendrovės pirmąją paskolą suteikia nemokamai, tiesa, tiktai trumpam laikotarpiui. Kai kurios tokių lengvatų naujokams netaiko. Iš karto didelės sumos pasiskolinti negaliu: vienoje bendrovėje didžiausia paskolos suma – 500 litų, kitoje – dvigubai didesnė. Tačiau paskui karuselė įsisuka vis greičiau: antrą kartą galima gauti keliais šimtais daugiau ir taip toliau.
Didžiausia skolinama suma kiekvienoje bendrovėje skirtinga: vienoje – 3 tūkst. litų, kitoje galima gauti ir 7 tūkstančius. Tiek skolinama metams.
Didėjo vartojamųjų paskolų sumos
Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas:
- Lietuvoje greitąsias paskolas teikia 41 bendrovė. Mūsų asociacija vienija 13 įmonių. Jos per 2011 metų balandžio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpį suteikė daugiau kaip 143 tūkst. vartojamųjų paskolų, per 89,5 mln. litų.
Prieš įsigaliojant Vartojimo kredito įstatymui vartotojai turėjo galimybę skolintis vienai dienai. Tačiau šiandien, kai įstatymu ribojama vartojamosios paskolos kaina, kurios metinė norma negali būti didesnė nei 200 procentų, skolinti net kelioms savaitėms, tuo labiau vienai dienai, įmonėms tapo nepelninga. Tai lėmė, kad vidutinė vartojamosios paskolos suma pernai padidėjo iki 625 litų, kai 2010 metais ji buvo 481, o 2009 metais – 475 litai. Vidutiniškai smulkiosios vartojimo paskolos pernai buvo teikiamos dviejų mėnesių laikotarpiui.
Vartojamąsias paskolas asmenys ima nepriklausomai nuo jų lyties ar amžiaus. Pastebime, jog moterų ir vyrų kreipiasi vienodai. Amžius svyruoja nuo 18 iki 65 ir daugiau metų. Daugiausia paraiškų išduoti paskolą gaunama įmonių darbo metu, nuo 10 iki 18 valandos.
Asociacijos vienijamų įmonių skolininkų skaičius nuo 2009 metų mažėja. Pernai ilgiau kaip 30 dienų buvo vėluojami grąžinti 4,8 proc. suteiktų vartojamųjų kreditų.
