Vietoj 2012-ųjų birželio, kaip planuota, oro uostas duris turėtų atverti tik kitų metų kovą.
Toks vėlavimas jau dabar vadinamas didžiąja punktualiųjų vokiečių gėda.
Tačiau gėda – dar pusė bėdos. Daugelis įmonių – nuo skrydžių bendrovių iki parduotuvių – jau buvo sudariusios darbų grafikus ir dabar tvirtina kasdien patiriančios nuostolių.
Laikraščio „Die Zeit” duomenimis, 500 bendrovių jau pateikė savo pretenzijas oro uostui. Vienos jų reikalavimai siekia 45 milijonus eurų.
Sudėjus visas neplanuotai užgriuvusias išlaidas, oro uosto sąmata gali išaugti 1,17 milijardo eurų ir siekti neįtikėtinus 4,2 milijardo eurų.
Kadangi oro uostą finansuoja valstybė, šios išlaidos užgultų mokesčių mokėtojų pečius.
Kvietė ir kanclerę
Planuota, kad šis oro uostas perims dalį senųjų Tėgelio ir Šėnefeldo oro uostų srautų. Skaičiuota, kad naujokas per metus aptarnaus 27 milijonus keleivių ir tuo šalyje pranoks tik Frankfurto ir Miuncheno oro uostus.
Birželio 3 dieną Berlynas buvo pasiruošęs švęsti didžiulę šventę – naujojo Berlyno oro uosto, pavadinto legendinio Vokietijos kanclerio Willy Brandto vardu, atidarymą.
Į jį buvo sukviesta 40 tūkst. svečių. Kvietimai jau buvo išsiųsti 10 tūkst. politikų ir visuomenės veikėjų, tarp jų – Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. Tačiau šventė neįvyko.
Kelios dienos iki numatytos šventės Berlyno meras Klausas Wowereitis pranešė, kad naujojo Berlyno oro uosto, kurio vertė – 3,18 milijardo eurų, nepavyks atidaryti laiku. Esą dėl techninių priežasčių: nebaigta įrengti gesinimo sistemos, taigi neįmanoma garantuoti keleivių evakavimo gaisro atveju.
Dabar aiškėja, jog oro uostas mokesčių mokėtojams gali atsieiti maždaug milijardu eurų brangiau, o jo atidarymas gali būti atidėtas dar kartą.
Jau trečią – pirmąkart pareigūnai oro uosto atidarymą iš 2011 metų pabaigos buvo nukėlę į 2012 metų birželį.
„Ateinančių metų kovo 17 diena vis dar yra ta data, kurią norime atidaryti oro uostą. Tačiau iš tiesų prašau suprasti ir duoti daugiau laiko dar kartą patikrinti, ar tikrai tai bus ši diena”, – kalbėjo K.Wowereitis.
Iš kur gauti milijardą?
Pasak mero, dėl atidarymo termino galutinai bus apsispręsta rugpjūčio mėnesį. Tada jau bus pradėjęs darbą naujasis oro uosto techninio planavimo vadovas 59 metų Horstas Amannas. Ankstesnis, Manfredas Koertgenas, buvo atleistas.
„Tai išmanantis savo darbą žmogus”, – gyrė K.Wowereitis.
Naujasis planavimo vadovas pirma dirbo Frankfurte – rūpinosi leidimosi tako ir trečiojo terminalo statyba.
Anksčiau jis buvo atsakingas už greitojo traukinio tarp Frankfurto ir Kelno bei regioninio traukinio stoties Frankfurto oro uoste statybą.
Bendrovė rugpjūtį turi pateikti naują planą, kaip suvaldyti augančias išlaidas. Jau dabar aišku, kad bus nelengva.
Oro uostą finansuoja valstybė ir abi žemės – Berlyno ir Brandenburgo. K.Wowereitis tvirtina, kad akcininkės laikysis savo įsipareigojimų, tačiau neatmeta, jog teks ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.
Berlyno finansų senatorius Ulrichas Nussbaumas siūlo išleisti oro uosto bendrovės obligacijas, kurių būtų galima pasiūlyti įsigyti privatiems asmenims, taip pat institucijoms. Oro uosto bendrovė grąžintų jas su palūkanomis – taip nebūtų eikvojamas valstybės biudžetas.
Kol kas buvo nurodoma, kad oro uosto biudžetas siekia 3,36 milijardo eurų. Iš jų 2,4 milijardo – paskolos.
Naujojo oro uosto vadovas Raineris Schwarzas apskaičiavo, kad dėl vėlavimo išlaidos išaugs 586 milijonais eurų ir gali siekti 3,1 milijardo eurų.
Tačiau tai dar ne viskas. Pasak K.Wowereičio, oro uosto bendrovei teks papildomai įskaičiuoti iki 591 milijono eurų priemonėms nuo triukšmo, kurių reikalauja Berlyno ir Brandenburgo žemių aukščiausias teismas.
Keleiviai tebeskrenda iš Tėgelio
Keleiviams kol kas nei šilta, nei šalta, kad naująjį oro uostą vėluojama atidaryti. Jie, kaip ir anksčiau, skraido iš senojo Tėgelio oro uosto.
„Planuokite daugiau laiko atvykimui į oro uostą ir registracijai!”, „Mes nebesutalpiname keleivių!”, „Darosi ankšta!”
Tokie pastarųjų savaičių raginimai keleiviams, ir toliau priverstiems skristi iš dviejų senųjų Berlyno oro uostų – Tėgelio ir Šėnefeldo, nežadėjo nieko gera. Ypač Tėgelis pastaruosius metus nekantriai laukė, kada naujasis oro uostas palengvins jo dalią.
Antra vertus, laukdamos naujojo oro uosto atidarymo oro linijos suplanavo dar daugiau skrydžių. Tad juos dabar tenka išleisti ir priimti abiem senukams oro uostams.
Prie įvažiavimo į Tėgelio oro uostą – daugybė automobilių, bet visi palengva juda. Prie registracijos žmonės stumdosi eilėse ir vis ragina paskubėti, bet nuotaika terminale A labiau primena roko muzikos festivalį negu perpildytą oro uostą.
Dauguma keleivių – atsipalaidavę. Ant grindinio gulinėja ispanės su šortukais ir sklaido moteriškus žurnalus. Prasižiojęs vyriškis miega prie radiatoriaus.
Nejučia prisimeni oro bendrovės „Air Berlin” vadovo Hartmuto Mehdorno žodžius. Visai neseniai jis kritikavo, kad Tėgelis neišlaikė poilsiautojų masinio šturmo.
„Reagavome pagal situaciją ir, manau, gana gerai susitvarkėme su užduotimi”, – jam atkirto Tėgelio oro uosto atstovas spaudai Leifas Erichsenas.
Dirba savo darbą
Vasaros atostogos dar tik prasideda. Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio Tėgelis turės aptarnauti 30 tūkst. keleivių daugiau negu paprastai, iš jo bus po 20 papildomų skrydžių kasdien.
Vien pirmąjį liepos savaitgalį planavo skristi apie 320 tūkst. žmonių.
Keliautojai dejuoja, barasi, juokiasi, geria alų, rūko, valgo dešreles ir lyg išrišimo laukia savo lėktuvo – į Maltą, Stambulą, Belgradą, Pekiną.
„Čia tik atrodo taip perpildyta, nes visi, išsigandę, kad nesuspės, atvažiavo į oro uostą likus keletui valandų iki lėktuvo, bet mes ramūs”, – šypsosi oro linijų darbuotoja raudonais marškinėliais terminale C.
Laukti tenka tikrai ilgai, tačiau jokios sumaišties.
Regis, mero ramybė užkrėtė ir berlyniečius – jie visiškai nesijaudina dėl nesibaigiančios naujojo oro uosto istorijos.
Mieste, į kurį dažnai nevažiuoja regioniniai traukiniai, o skelbimas „Neveikia” laikomas įprastu, tai ne pats blogiausias ženklas.
