Šiemet Klaipėdos savivaldybė konkurso būdu išrinko įmones, kurios galės penkerius metus teikti paslaugas paplūdimiuose esančiose lauko kavinėse. Konkursą laimėję verslininkai, be kita ko, įsipareigojo paplūdimiuose įrengti vaikų žaidimų, sporto aikšteles, sanitarinius mazgus, dušus, tualetus, poilsio reikmenų nuomos punktus, daiktų saugojimo kameras.
Įpusėjus vasarai paaiškėjo, kad kai kurie įpareigojimai buvo kiek pritempti. Poilsiautojai nesidomi nei dušais, nei daiktų saugojimo kameromis. Ne ką geriau sekasi ir tiems, kurie savo iniciatyva bando pripratinti lietuvius kaitintis saulėje ne ant pakloto, o ant plastikinių gultų.
„Gali prie jūros net aukso rūmus pastatyti - jei nėra tinkamo oro, nebus ir prekybos“, - mūsų šalies paplūdimiuose įsivyravusią tendenciją pastebi jau vienuolika metų lauko kavinių verslą uostamiesčio paplūdimiuose vystantis Rytis Murmokas.
Giruliuose šiemet tik vieną vietą išsinuomojęs verslininkas teigia įrengęs ją taip, kaip ir buvo nurodyta konkurso sąlygose, tačiau neslepia, kad dušas - labiau butaforinis nei funkcionuojantis.
„Dušą nupirkome gerą, itališką, vanduo pašildomas nuo saulės šilumos, bet... jis turi būti prijungtas prie vandentiekio. Negi aš savo lėšomis dar turiu atvesti į paplūdimį vandenį? Ir kas man leis tą daryti, juk aš tik laikinas nuomininkas“, - tokia valdininkų numatyta prievole stebisi R. Murmokas.
Verslininko skaičiavimais, jei dušui naudotų atvežtinį vandenį - nusimaudyti vienam žmogui gali kainuoti iki 10 litų, tad esą vargiai atsirastų poilsiautojų, kuriems prireiktų tokios prabangios paslaugos.
Nors vasara jau įpusėjo, tačiau nė vieno poilsiautojo, norinčio pasinaudoti dušu, sako nesulaukusi ir Reda Vismantienė, turinti uostamiesčio paplūdimiuose net tris lauko kavines.
„Mūsų jūra nėra tokia sūri, kaip užsienio kurortuose, kur norisi kuo greičiai nusiplauti jūros vandenį. Be to, Baltijos jūra šalta - išlindus iš šalto vandens dar kartą lįsti po šaltu dušu, matyt, nesinori. Jei tik ateis nors vienas žmogus, kuris pasiteiraus, ar galėtų pasinaudoti dušu, būtinai jums paskambinsiu ir jo net vardą užsirašysiu“, - juokavo R. Vismantienė.
Pirmus metus paplūdimių lauko kavinių verslą pradėjusi moteris pastebi, kad kol kas neprigijo ir kita naujovė - daiktų saugojimo kameros. Nors mokestis už daiktų saugojimą tokioje spintelėje tekainuoja 3 litus, kol kas esą šia paslauga pasinaudojo tik keletas poilsiautojų.
Kur kas geriau pasitvirtino pačių verslininkų idėja - šalia paplūdimio kavinių įrengti ir pirteles. Pasak R. Vismantienės, lietuviškos vasaros, ko gero, palankiausios tik tokiam verslui. Kai nėra saulės ir vanduo šaltas, bent pirtelėje pasikaitinus įmanoma jūroje išsimaudyti.
„Beje, net po pirties neatsiranda nė vieno norinčio išsimaudyti duše - mieliau visi bėga į jūrą“, - pastebėjo verslininkė.
Antrus metus uostamiesčio paplūdimiuose gultus nuomojantis verslininkas Robertas Lozinskij stengiasi išlikti optimistas ir tikisi, kad ši vasara bus pelningesnė nei praėjusi, tačiau teigia suprantantis, kad jo pajamos yra tiesiogiai priklausomos nuo saulės.
„Ši naujovė prigyja nelengvai. Praėjusią vasarą net galvojau, jog reikėtų draugų paprašyti, kad jie pasiėmę gultus tiesiog pagulėtų, nes pas mus taip įprasta - kol niekas nepabando ir kitiems nedrąsu. O šiemet jau turime ir nuolatinių klientų.
Tiesa, nuomos kainą teko nuleisti - šiemet už gulto nuomą visai dienai imame 6 litus, o pernai prašėme litu brangiau“, - pasakojo R. Lozinskij.
Visgi verslininkas pasidžiaugė, kad praėjusiais metais buvo dvi dienos, kai poilsiautojai išsinuomavo visus 450 gultų.
„Kai kilo idėja pradėti tokį verslą, skaičiavau, kad investicijos turėtų atsipirkti per tris sezonus, bet dabar taip optimistiškai nebegalvoju“, - prisipažino R. Lozinskij.
Tiesa, kartais originalios idėjos Lietuvoje numarinamos dar net jų nepradėjus įgyvendinti. Praėjusią vasarą kaunietis Marijus Juronis teigė sukurpęs neeilinį verslo planą: pasamdęs kelias patrauklias merginas jis žadėjo pasiūlyti paplūdimio lankytojams, kad šios išteptų juos kremu nuo saulės. Žinoma, už atitinkamą 20 litų mokestį.
Dėl higienos sumetimų tokia idėja nepatiko visuomenės sveikatos specialistams ir šiai veiklai leidimas nebuvo išduotas.
Kuomet buvo paskelbtas konkursas, verslininkai į poilsio infrastruktūrą buvo pasiryžę investuoti 1 mln. 635 tūkst. litų. Vieni daugiau, kiti - mažiau. Pasak verslininkų, investicijų sumos siekė nuo 82 iki 306 tūkst. litų į vieną zoną. Tačiau sutartys su verslininkais pasirašytos penkeriems metams. Toks terminas pasirinktas dėl to, jog atsipirktų investicijos ir būtų pastatytos gražesnės lauko kavinės, o ne palapinė, kaip būdavo ankstesniais metais.
