„Situacija baisi“, - pripažįsta banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis. Jis žada riboti greitųjų kreditų bendrovių reklamą bei liepti jiems atidžiau tikrinti pasiskolinti norinčius asmenis.
Šių metų pradžioje greitųjų kreditų bendrovės buvo išdavusios 118 tūkst. greitųjų kreditų, paskolinta 83,2 mln. litų. Skolininkų neabejotinai yra mažiau, mat dalis jų turi po kelias paskolas, bet kiek jų iš tiesų – nežinia.
Vidutiniškai viena paskola siekė 653 litus, vidutinis paskolos terminas – 2 mėnesiai. Tik trys bendrovės išdavė net keturis penktadalius visų tokių paskolų - tai „Credit24“, „SMSCredit“ ir „MomentCredit“.
Smulkiųjų greitųjų kreditų sparčiai daugėja: pernai paskolinta suma padvigubėjo.
Šių kreditų statistika kelia nerimą. Kas trečias greitasis kreditas yra vėluojantis. Tai reiškia, kad skolininkas vėlavo sumokėti įmoką daugiau kaip 30 dienų. Šie skolininkai net nesinaudoja greitųjų kreditų bendrovių siūlymu sumokėti pratęsimo mokestį ir atidėti kredito terminą, jie tiesiog nieko nemoka.
Delspinigiai už vartojamuosius kreditus šiuo metu yra apriboti 0,05 proc. per dieną. Todėl per mėnesį kreditas gali dėl delspinigių išaugti ne daugiau kaip 1,5 procento.
Patys greitųjų kreditų davėjai problemos nemato.
„Mūsų įmonėse tokių kreditų iki 1000 litų yra labai nedaug, - sako Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos direktorius Pranciškus Gerulis. – Savo situaciją žinome gerai: probleminės paskolos, kurios vėluoja daugiau kaip 90 dienų, neviršija 3,5 procento.“
Ši asociacija vienija įmones „Credit24“, „MomentCredit“ ir „General Financing“.
Kita greitųjų kreditų įmonių grupė - Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija, kuri vienija „SMSCredit“ bei keletą smulkių skolintojų, pernai tik 4,8 proc. kreditų laikė probleminiais. „Jų mokėjimai vėlavo 30 ir daugiau dienų“, - sako asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.
Vis dėlto Lietuvos bankas kartoja, kad tokia situacija yra netoleruotina.
„Taip, jei paskolas iki 1 tūkst. litų „įmesi“ į bendrą paskolų katilą, jos ištirps. Bet jei imsi atskirai tą segmentą, situacija yra baisi. Bankuose ar lizingo bendrovėse tokios paskolos būtų traktuojamos kaip probleminiai kreditai“, - sako V. Valvonis.
Jis nurodo, kad dalis greitųjų kreditų davėjų vis dar nesivargina nuosekliai tikrinti kiekvieno skolintojo. Be to, Lietuvos bankui nerimą kelia greitųjų kreditų reklama, jie žada imtis priemonių ją riboti. „Šitų įmonių reklama yra agresyvi ir jos yra daug“, - sako V. Valvonis.
Skolininkų duomenų bazę kaupianti įmonė „Creditinfo“ pripažįsta, kad greitųjų kreditų įmonėse beviltiškų skolininkų gerokai daugiau, nei turi kiti skolintojai: „Bendra tendencija tokia: geriausia situacija bankuose, prastesnė situacija didžiųjų vartojimo kreditų sektoriaus žaidėjų, tada - mažesnių. Apskritai, kuo mažesnis finansinis bendrovės išprusimas, tuo blogesnė situacija. Be to, tokią skolininkų situaciją galima paaiškinti ir tuo, kad į šias įmones kreipiasi rizikingesni klientai, nes geriausius klientus prisitraukia didieji skolintojai“.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė prideda, kad Lietuvoje žmonės finansiškai neišprusę ir sunkiai suvokia, kokius įsipareigojimus prisiima besiskolindami. Sunkiai suvokiama ir tai, kokios pasekmės laukia kredito negrąžinant.
„Galimybės skolintis šiuo metu labai geros, didelių apribojimų nėra, bet skolinimosi patirties žmonės neturi. Didžioji dalis greituosius kreditus imančių žmonių gauna tokias mažas pajamas, kad jų neužtenka gauti paskolos bankuose. Tokie žmonės dažnai nelabai moka įvertinti paskolų kainos, nemoka paskaičiuoti, ar sugebės ją grąžinti.
O greitųjų kreditų reklamos yra daug, nuolat akcentuojamos galimybės: imk čia ir dabar. Nusprendei kažką pirkti? Tai gali pasiskolinti. Trūksta iki algos? Tai gali pasiskolinti. Žmogui, kuris nemoka tvarkyti savo finansų, visur aplinkui girdint ir matant, kad gali skolintis, „paslysti“ labai paprasta“, - mano O. Bložienė.
