Iš kur? Kaip? Kodėl? Ką daryti? Galvoje sukosi tokie klausimai. Iškart paskambinau keliems pažįstamiems, o su jais pasikonsultavusi ėmiausi darbo.
Iš namų atsivežiau dulkių siurblį, veterinarijos vaistinėje įsigijau aerozolį „Fulmi Killer”.
Atstūmusi visus baldus net aiktelėjau, kai išvydau nesustojamu srautu pro sienoje esančius tarpelius viena po kitos į mano kabinetą zujančias skruzdėles. Viena įtrūkusi tinko siūlė buvo vos centimetro ilgio ir 2 milimetrų pločio, kita – dar mažesnė.
Kitą rytą atlėgo
Pasidarbavusi dulkių siurbliu susiurbiau visus plika akimi matomus padarus, tačiau vos išjungus siurblį pro tarpus vėl tvarkinga eilute ropštėsi skruzdėlės.
Supratusi, jog taip šio srauto nesustabdysiu, skruzdžių takus gausiai apibėriau druska ir visas grindjuostes ir patalpas išpurškiau aerozoliu. Kabinetą sandariai uždariau ir atvėriau tik kitos dienos rytą.
Mano dideliam džiaugsmui, nebuvo matyti nė vieno judančio padarėlio – ant grindų gulėjo tik keliasdešimt negyvėlių, neatlaikiusių cheminės atakos.
Gerai išvėdinusi ir išplovusi patalpas dar kurį laiką su nerimu stebėjau grindis. Skruzdėlės daugiau nelindo – matyt, nepatiko joms kelią užtvėrusi ir aerozoliu apipurkšta druska.
Nesiskiria su dulkių siurbliu
Ukmergėje gyvenanti Vida B. su skruzdėlėmis kovoja jau ne vienus metus.
„Šie maži padarai gali okupuoti didžiausią namą ir išprašyti juos bus sunku”, – teigė moteris, pirmą kartą su skruzdėlių atakomis susidūrusi daugiau nei prieš šešerius metus, kai dar gyveno bute.
Į daugiabučio namo antrame aukšte esantį moters būstą skruzdėlės vieną vasarą ėmė ropoti per balkoną.
Tąkart jų antplūdį Vidai B. pavyko sustabdyti ant balkono durų slenksčio patiesus storą šlapią skudurą.
Juodos mažyčių skruzdėlių armijos ukmergiškė sulaukė ir persikrausčiusi gyventi į namą. Šios nekviestos viešnios paprastai čia apsilanko vasarą, kai sausa ir karšta. Į namo virtuvę jos lenda iš po grindų.
Vida B. su atėjūnėmis iš pradžių bandė kovoti purkšdama aerozolį „Cobra”, tačiau tai gelbėjo tik trumpai.
„Internete perskaičiusi daugybę informacijos apie šiuos vabzdžius supratau, kad reikia sunaikinti visą šeimą, bet svarbiausia – motinėlę.
Kadangi jų lizdo aptikti negaliu, naudojuosi dulkių siurbliu. Jo niekur iš virtuvės nebeišnešu. Kai tik pamatau po namus bėgiojančias skruzdėles, tuoj pat jas susiurbiu”, – pasakojo Vida B.
Būtina sunaikinti lizdą
„Skruzdėlės gyveno šalia jūsų buveinės jau senokai, jos tikrai neatkeliavo iš kur nors labai toli.
Šiuo metu – pats jų poravimosi įkarštis. Tam jos ieško tinkamos vietos.
Poruotis čia buvo nusiteikusios ne skruzdėlės darbininkės, vadinasi, jos šias patalpas pasirinko kaip maitinimosi vietą. Tad tikimybė, kad šie vabzdžiai sugrįš, visuomet išlieka”, – sakė kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo bendrovės „Dezinfa” direktorė Margarita Kutkaitė.
Ar pasirinkau tinkamą kovos su skruzdėlėmis būdą? Pasak M.Kutkaitės, siurbimas padeda. Dulkiu siurbliu buvo sugauta ne tik daug gyvų suaugusių skruzdėlių, bet ir buvo užkirstas kelias naujoms kolonijoms įsikurti.
„Tik nepamirškite gerai išvalyti paties siurblio. Patalpose panaudotas aerozolis paveikė likusias gyvas skruzdėles, tačiau motinėlė ir lizdas, iš kurio plūdo skruzdėlės, liko gyvuoti ir jos sėkmingai dauginsis ateityje.
Aerozolio poveikis trumpalaikis, juo sunaikinama tik matoma populiacija. Norint visiškai sunaikinti skruzdėles, geriausia tai patikėti ekspertams, naudojantiems tokias priemones, kokių parduotuvėse įsigyti negalima”, – sakė M.Kutkaitė.
Griebiasi net uogienės
Savarankiškai ėmęsi naikinti skruzdėles žmonės dažniausiai neteisingai identifikuoja skruzdėlių rūšį, o tai yra labai svarbu pasirenkant kovos metodus.
Pavyzdžiui, faraoninių skruzdėlių kolonijoje yra net keletas motinėlių, tad pradėjus su jomis kovoti vietoj vienos kolonijos gali susiformuoti daug naujų, kurios dar labiau išplis.
Žmonės naudoja daug neįprastų priemonių. Kai kas aiškina, kad reikia sumaišyti mieles su uogiene ir padėti šiltnamyje: neva šį masalą suėdusios skruzdėlės vėliau nuo mielių paprasčiausiai susproginės.
Į profesionalius naikintojus gyventojai dažniausiai pagalbos kreipiasi tik tada, kai patys nesėkmingai išbando įvairiausias priemones ir nesulaukia norimo rezultato.
Tokių paslaugų kaina priklauso nuo patalpų dydžio ir užkrėstumo lygio. Paprastai ji prasideda nuo 150 litų.
Nederėtų palikti atvirų langų
Povilas Ivinskis
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vadovas
„Iš žinomų beveik 40 Lietuvoje gyvenančių skruzdžių rūšių tik faraoninės skruzdėlės gyvena žmonių būstuose. Kitos rūšys gali gyventi tik trumpai ir išimtiniais atvejais.
Kai skruzdėlės įsikuria šiltnamiuose, daržuose ar kaimuose esančių medinių pastatų verandose, sienose, jas gana sunku iš ten išvaryti.
Šiuo metu stebimas masinis skruzdėlių spietimasis – skruzdėlynuose, kurie buvo nepastebimi, prisidaugino daugybė motinėlių ir patinų, jie masiškai palieka savo gimtuosius namus.
Tad dabar ore apstu skraidančių stambių motinėlių ir beveik perpus už jas mažesnių patinėlių.
Skruzdžių spietimosi metu rekomenduojama nepalikti atvirų durų, langų. Jos yra aktyviausios vakarais, jas traukia šviesa, tad per langus gali priskristi daug šių vabzdžių.”
Liaudiški metodai skruzdėlėms naikinti
Skruzdėlėms nepatinka anyžių, pomidorų, petražolių, gvazdikėlių kvapas. Užtenka padėti šių augalų lapų ar šakelių, ir jos ieškos naujos vietos. Šie vabzdžiai taip pat nepakenčia sugedusių citrinų kvapo. Jei vieną tokį vaisių padėsite skruzdžių lankomoje vietoje, jų ten nebeliks.
Skruzdėlės iš toli apeis pabertą druską, susmulkintą rašomąją kreidą, dyzeliniais degalais suteptą vietą.
Bene efektyviausia ir paprasčiausia priemonė – sausi boro rūgšties milteliai (ieškoti vaistus gaminančiose vaistinėse). Šiuos miltelius reikėtų sumaišyti su cukraus pudra ir paberti šalia skruzdėlyno nelietingą dieną.
Šį nuodą skruzdėlės, perduodamos viena kitai, nuneš į patį skruzdėlyno centrą, kur gyvena jų motinėlė.
