Pasak organizatorių, Lietuvos mokslo pasiekimai, sukurta infrastruktūra bei konkurencinga aplinka verslui sudomino ne vieną užsienio atstovą, taip pat tikimasi, kad kontaktų mugėje užmegzti ryšiai bus realizuoti užsakymais ir sutartimis.
Bioekonomika – šalies ūkio prioritetas
VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas, vertindamas gyvybės mokslų sektoriaus perspektyvas, pabrėžia, kad Lietuvos verslo konkurencingumo stiprybė yra eksportas, o ateitis priklauso šalims, kurios tikslingai orientuojasi į aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir produktų kūrimą. „Gyvybės mokslų sektorius, ypač biotechnologijos sritis, mūsų šalyje labai išplėtota ir turi palankias sąlygas augti, o investicinė aplinka yra draugiška bendroms įmonėms su užsienio partneriais steigti“, – įsitikinęs vadovas.
Pasak jo, gyvybės mokslais paremta ekonomika – bioekonomika – tampa vienu iš pagrindinių prioritetų stiprinant šalių konkurencingumą ir ekonomikų gyvybingumą. Tai liudija ir didėjantis šio sektoriaus indėlis į mūsų šalies BVP. Šiuo metu jis sudaro apie 1 proc., tačiau prognozuojama, kad, išlaikant dabartinį augimą ir įvertinant perspektyvas, jau netolimoje ateityje gyvybės mokslų sektoriaus indėlis pasieks apie 2 proc. šalies BVP.
Realų jo augimą, P. Lukausko teigimu, patvirtina ir statistika. Per paskutinius kelis metus gyvybės mokslų sektorius augo 22 proc. per metus, o eksportuojama yra net per 80 proc. šalies produkcijos.
Nauda ir verslui, ir mokslui
P. Lukauskas taip pat pabrėžia, kad Lietuva kartu su forumo partnerėmis Latvija ir Estija siekia tapti Šiaurės Europos gyvybės mokslų centru. „Čia jau veikia per 200 šios srities įmonių, taip pat mokslo technologijų parkai, inovacijų slėniai, siūlantys galimybes investuotojams, verslininkams. Daugybė talentų, strateginės investicijos į reikalingą infrastruktūrą ir palankią aplinką yra sąlygos, dėl kurių į šias šalis atėjo visame pasaulyje puikiai žinomos korporacijos. Čia skaičiuojama ir ne viena vietinių verslininkų sėkmės istorija, atspindinti gyvybės mokslų potencialą regione. Daug mokslininkų dirba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Iš čia kilę mokslininkai patirties semiasi ir užsienio universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, kur dirba su srities išradimais, inovacijomis“, – pasakoja P. Lukauskas.
Jis džiaugiasi, kad renginio metu mokslininkai buvo pirmieji užmezgę bendradarbiavimą. Jo metu pasirašytas plataus spektro bendradarbiavimo memorandumas tarp Hjustono universiteto (JAV) ir VGTU dėl jungtinių studijų ir tyrimų programos, akademinio personalo mainų statybų ir aplinkos inžinerijos, energetikos vadybos ir technomatematikos srityse.
Dalyvavimą forume teigiamai įvertino ir verslo atstovai „Turėjome apie 10 tikrai naudingų susitikimų. Mūsų gaminamais prietaisais domėjosi Izraelio įmonių atstovai, dalį jų domino ilgalaikio bendradarbiavimo galimybės, sulaukėme ir įvairių pasiūlymų, kuriuose mūsų produkcija galėtų tapti didesnių technologinių projektų dalimi“, – sakė UAB „Villtechmedos“ rinkodaros direktorius Raimondas Binkys.
Jo teigimu, nors bendrovės pagrindinis tikslas buvo plačiau prisistatyti biotechnologijų sektoriui, ką pavyko įgyvendinti su kaupu, dalyvavimas davė ir daugiau vaisių – atrasta potencialių kontaktų ir produkcijai platinti, ir kitoms veikloms.
Gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics 2012“ organizatoriai informuoja, kad užsienio verslininkai ir mokslininkai Lietuvoje daugiausia domėjosi tyrimų paslaugomis, medicinine įranga, investavimo galimybėmis, pradedančiosiomis Lietuvos kompanijomis (vadinamaisiais „start`upais“).
