Kauno, Kėdainių, Šakių, Širvintų, Šalčininkų, Utenos, Vilniaus ir daugelyje kitų rajonų dirbantys žemėtvarkos projektų autoriai „Ūkininko patarėjui“ išsakė nuoskaudas ir teigė nesuprantą, kodėl jiems, dirbantiems ne vienus metus ir jokių nuobaudų dėl darbo neturintiems, dabar siūloma apleisti darbo vietas, kurias sukurti nepigiai kainavo. Kodėl privalomi kursai?
Verta pasvarstyti: daugiau naudos ar nuostolių Lietuvai bei jos piliečiams pridarė politikų sprendimai per dvidešimtį žemės reformos metų. Darbų vykdytojai šiandien teigia, kad kiekviena politikų karta, atėjusi prie valdžios, ne tik žadėjo, bet vis keitė ir taisė įstatymus bei veikiančią tvarką. Tik kažkodėl su patyrusiais žemėtvarkininkais nebuvo tariamasi, nebuvo girdimi jų profesionalūs žodžiai.
Prisimenate, kaip žemės reformos pradžioje žemę matuoti buvo kviečiami visi, kad tik darbai vyktų sparčiau? Gerų rezultatų iš trumpalaikius kursus išklausiusių elektrikų, zootechnikų, buhalterių, agronomų ir kitokių be darbo, iširus kolūkiams, likusių specialistų tobulo rezultato ir nereikėjo tikėtis. O žala akivaizdi: skundai dėl atgaunamos žemės į įvairias institucijas tebeplaukia iki šiol.
Neigiamas nevykusios reformos darbo puses nušviečia ir žiniasklaida, tačiau reformos vedliams tai nelabai rūpi.
Pastebėjus, kad galbūt einama ne visiškai tuo keliu, reformos eigoje siūlyta diplomuotiems matininkams steigti individualias įmones, kuriose dirbtų žemės matavimo reikalus išmanantys žmonės. Patys politikai yra pastebėję, kad privačių įmonių atėjimas į žemės reformą ją kilstelėjo į aukštesnį lygį, darbai paspartėjo. Laikui bėgant reikalavimų kartelė rangovams vis labiau kilo, nebepakako žemėtvarkininkui ar geodezininkui baigti universitetinius mokslus, buvo reikalaujama, kad jie išklausytų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM organizuojamus kursus, patys už juos susimokėtų ir, taip įsigiję kvalifikacinius pažymėjimus, tęstų pradėtus darbus.
- Reikalavimai išaugo tiek, kad geodezijos mokslų bakalauro ar magistro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete baigęs ir užsienyje stažavęsis jaunas žmogus vis viena privalo lankyti kursus Kauno kolegijoje Mastaičiuose arba Aleksandro Stulginskio universitete, kuriuos organizuoja tam tikros firmos, po to laikyti matininko kvalifikacijos egzaminą, - „Ūkininko patarėjui“ sakė matininkas ekspertas Vidmantas Timinskas. Jo kolegos išreiškė abejones kai kurių kursų kokybe ir teigė pastebintys, kad iš to daugiausiai naudos turi tik patys jų organizatoriai.
Žemėtvarkos projektų autoriai „Ūkininko patarėjui“ rodė pažymėjimus, kurie liudija, kad specialistai yra išklausę kursus žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo, kaimo plėtros žemėtvarkos projektams, žemės konsolidacijos projektams rengti, žemės paėmimo visuomenės poreikiams bei geodeziniams darbams atlikti.
Kad darbai vyktų sklandžiai, to nepakanka, individualių įmonių savininkai prieš pradėdami darbus privalėjo įsigyti žemės matavimo prietaisus, kompiuteriais bei kompiuterinėmis programomis aprūpinti savo darbuotojus, įsigyti transportą, išsinuomoti biurus, kuriuose galėtų dirbti ne tik jie patys, bet ir į darbą priimti jauni specialistai. Ne vienas įsteigęs įmonę ir dėjęs vilčių į savo verslą tam reikalui paėmė paskolą, todėl šiandienės problemos matininkams kaip niekada aktualios ir labai skaudžios.
Susidariusią situaciją gerai žino, kadrus puikiausiai pažįsta ir juos palaiko rajonų žemėtvarkos skyrių vedėjai, tačiau kalbėti jie apie tai nenori, mat po administracinės pertvarkos, iširus apskritims, jie tapo pavaldūs tai pačiai Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM.
Siūloma nutraukti sutartis
Matydami neigiamus pokyčius žemės reformoje ir nerimaudami dėl susikaupusių problemų šių metų pradžioje žemėtvarkos projektų autoriai pasiprašė audiencijos pas žemės ūkio viceministrą Edvardą Raugalą. Šis pasikvietė Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vadovus, išklausė atvykusiuosius. Šiandien žemėtvarkos projektų autoriai teigia, kad jiems buvo žadėta, jog pradėtus darbus bus leista tęsti.
Kodėl atsitiko kitaip? Kodėl patyrusiems žemės tvarkymo specialistams dabar gresia vizitai į darbo biržą?
- Atidavėme viską, ką turėjome, šiam verslui sudėjome šeimų santaupas, valstybei ir jos žmonėms dirbome sąžiningai ir dorai, o dabar kaip kokias šiukšles meta lauk, - „Ūkininko patarėjui“ guodėsi žemėtvarkos projektų autoriai.
Ir pridūrė, kad tie, kurie į reformą buvo atėję pasipelnyti, iš šio proceso jau pasitraukė ne tuščiomis, dabar turi iš ko gyventi, nes prisigrobė žemių, paliko pridarytų klaidų, kurias taiso po jų dirbantieji. - Konkursus laimėjusios didžiosios įmonės turi geresnę finansinę padėtį nei mes, daugumą lėšų mes savo darbuotojams atiduodame, - sakė UAB „Geomastas“ direktorius Arvydas Žižiūnas. Panašiai apie problemas kalbėjo UAB „Minorantė“, Kęstučio Jancos ir kitų individualių įmonių, kuriose dirba po 3-15 apdraustųjų darbuotojų, vadovai. Jie turi su tuometėmis apskričių viršininkų administracijomis pasirašytas žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo bei kadastrinių matavimų paslaugų sutartis, kuriose sakoma, kad sutartis šalims įsigalioja ją pasirašius ir galioja iki sutarties šalių įsipareigojimo įvykdymo. Vadinasi, iki pat žemės reformos pabaigos.
Kai kurie žemėtvarkos projektų autoriai „Ūkininko patarėjui“ rodė atspausdintus trafaretus susitarimui dėl paslaugų sutarties nutraukimo.
Cituojame vieną jų: Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, atstovaujama direktoriaus Vito Lopinio, veikiančio pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM nuostatus, ir Kęstučio Jancos individuali įmonė sudarė šį susitarimą:
1. Nutraukti 2009 m. vasario 18 d. Marijampolės apskrities kadastro vietovių žemės reformos projektų rengimo ir įgyvendinimo bei kadastrinių matavimų paslaugų sutartį.
2. Šalių susitarimu sutartis nutraukiama nuo susitarimo galiojimo dienos.
3. Susitarimas įsigalioja, kai jį pasirašo ir antspaudais patvirtina užsakovas ir vykdytojas.
4. Sutarties nutraukimas neatleidžia šalių nuo atsakomybės, kylančios dėl iki sutarties nutraukimo dienos netinkamai vykdytų ar įvykdytų sutartinių įsipareigojimų.
5. Šalių finansinės prievolės, atsiradusios iki sutarties nutraukimo ar galiojimo termino pabaigos, lieka galioti iki visiško jų įvykdymo.
6. Dėl sutarties nutraukimo šalys pretenzijų viena kitai neturi ir neturės ateityje, išskyrus 4 ir 5 punktuose nurodytus atvejus, jeigu tokių būtų.
Lapo pabaigoje turėtų būti užsakovo ir vykdytojo parašai, kol kas nė vieno jų nėra. Kam turėtų rūpėti reformos pasekmės?
Kai kuriuose rajonuose nutraukti sutartis žemėtvarkos projekto autoriams siūloma žodžiu, nors darbų vienur daugiau, kitur mažiau dar yra likę. Kita vertus, jeigu nebūtų darbų, galbūt ir naujų konkursų nereikėtų. Projektų autoriai nė neabejoja, kad konkursų sąlygos buvo surėdytos taip, kad laimėtų stambieji rangovai.
- Utenos rajone ne vienas kolegų jau nebedirba, daugelis jų nebedirbs po Naujųjų metų vien todėl, kad konkurse nedalyvavo, dabar jau jų pačių reikalas, kaip gyventi toliau. Tie, kurie atlieka geodezinius matavimus, kol kas laikosi, o dirbusieji tik žemėtvarkos projektų autoriais, ko gero, eis į darbo biržą. Vadinasi, smulkusis verslas, į kurį žmonės sudėjo nemažai, naikinamas, - kalbėjo projekto autorė Elena Žižiūnienė.
- Pernai lapkritį Raseinių rajone vyko konkursas, laimėjo tose kadastro vietovėse anksčiau dirbusieji, tačiau dalį žmonių Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vadovybė kvietė deryboms. Man ir kolegoms pasisekė ta prasme, kad Valstybės žemės fondas Raseinių rajone nesikėsino iš darbo vietų išstumti iki tol darbus vykdžiusių įmonių, - sakė Vidmantas Timinskas.
O štai Kėdainių rajone dirbanti individualios įmonės vadovė sakė pati norėjusi nutraukti galiojančią sutartį, nes ją įžeidė toks Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vadovybės požiūris į specialistus. Jai atsakyta, kad turėsianti sumokėti baudą dėl to, jog sutartį norinti nutraukti anksčiau numatyto laiko.
Paklausti, kaip žemėtvarkos specialistai vertina tokią situaciją, įmonių atstovai „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, kad tai, ko neturi teisės dirbti minėta projekto autorė, padarys naujai atėjusieji. Galbūt anksčiau dirbusi moteris galėtų projektuoti, rengti žemėtvarkos projektus, tačiau to paties projekto įgyvendinimą atliks kiti.
Pokalbio dalyviai atskleidė dar vieną detalę: naujai laimėjusieji konkursus dirbs už didesnes kainas, gi anksčiau pasirašiusieji sutartis sako, kad tebedirba pagal „iš viršaus“ nuleistus darbų įkainius.
Girdint klausimų nemažėja, nes nėra aišku, kokių naujienų apie reformą dar išgirsime po naujų Seimo rinkimų ir kiek mūsų nustekentai valstybei visa tai kainuos.
