„Pagal paskutinį tyrimą piniginių komercinių bankų operacijų skaičius nuolat didėja, o jų sąnaudos dažnai viršyja gaunamas pajamas. Nepaisant to, kad kredito unijose daugelis finansinių paslaugų yra panašios į bankų, jų mokesčiai kur kas mažesni.
Kyla klausimas – kokie veiksniai tam daro didžiausią įtaką? Viena iš priežasčių yra ta, kad 63 kredito unijos, susivienijusios į Lietuvos centrinę kredito uniją, sukurė ir naudojasi vieninga sistema, leidžiančia sumažinti ir optimizuoti paslaugų teikimo sąnaudas. Tuo metu kiekvienas komercinis bankas kuria ir prižiūri atskiras sistemas“, – teigia Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Anot F. Dirginčiaus, nemažiau svarbesnė kita priežastis, sąlygojanti mažesnes kredito unijų paslaugų kainas – kooperatiniai veiklos principai ir pagrindai.
Kredito unijų klientai turi didesnę balso teisę, jie gali patys išsakyti prioritetus ir kredito unijos pelną paskirti, pavyzdžiui, nemokamų ar kur kas pingesnių paslaugų plėtrai. Tuo tarpu komerciniai bankai veikia visai kitais principais ir pagrindais – jie turi uždirbti pelną akcininkams.
„Būtina pastebėti ir tai, kad nepaisant to, jog Lietuvos banko tinklalapyje yra skelbiami tiek komercinių bankų, tiek kredito unijų paslaugų įkainiai, į šį Lietuvos banko tyrimą kredito unijos nebuvo įtrauktos. Sieksime, kad ateityje panašiuose tyrimuose būtų atsižvelgiama ir į alternatyvių finansinių institucijų, kaip kredito unijos, teikiamas paslaugų įkainius“, – akcentuoja Fortunatas Dirginčius.
Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos vadovo, kredito unijos nesiruošia sekti bankų pavyzdžiu ir kelti mokesčių už teikiamas finansines paslaugas kainas. Tikimasi, kad pastaroji tendencija bus sektinas pavyzdys ir kitoms finansines paslaugas teikiančioms institucijoms.
