Šiuo metu aplinkos apsaugos specialistai gali prognozuoti transporto ir stacionarių didžiųjų gamyklų bei katilinių įtaką aplinkos oro kokybei, tačiau duomenų apie individualius namus Kaune nėra.
Savivaldybė paskelbė konkursą, kurio laimėtojas turės atlikti aplinkos oro kokybės matavimus 10 nustatytų miesto vietų. Bus matuojama kietųjų dalelių koncentracija ore, anglies monoksido, azoto dioksido kiekis.
Dar vienas planuojamų darbų – sudaryti individualių namų valdų katilinių duomenų bazę. Joje bus pateiktas individualaus namo adresas, katilo tipas ir techninė charakteristika, šildomas plotas, naudojamo kuro rūšis, kuro kiekis kas mėnesį.
Planuojama apklausti mažiausiai 100 individualių namų valdų savininkų.
Konkurso laimėtojas turės pateikti ir prognozę atskiroms miesto seniūnijoms, jei daugės namų ūkių, atsijungiančių nuo centralizuotos šildymo sistemos. Pastaraisiais metais kasmet Kaune maždaug 100 individualių namų atsijungia nuo centrinio šildymo.
Į duomenų bazę taip pat pateks informacija apie valdas, kurios šiuo metu yra prijungtos prie centralizuotos miesto šildymo sistemos.
Tokio tyrimo iki šiol nebuvo atliekama.
„Beveik 20 metų stebėdami miesto aplinkos oro kokybę pastaraisiais metais matome užterštumo sezoniškumą.
Individualių namų valdų šildymo įtaka oro kokybei vis grėsmingesnė“, – tikino savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jurga Pakrosnienė.
Vis dėlto ir be tyrimų aišku, kurie miesto rajonai į orą išleidžia daugiausia teršalų.
„Kai nėra vėjo, oras sausas, metai po metų didžiausias užterštumas fiksuojamas Centro ir Vilijampolės apatinėje dalyje, nes slėniuose kietosios dalelės sunkiau išsisklaido“, – aiškino viešosios įstaigos „Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai“ direktorius Juozas Kameneckas. Be to, orą teršia ir Žaliakalnio gyventojai.
Anot aplinkosaugininkų, jau kelerius metus stebima, kaip individualių namų katiluose kūrenamos ne tik malkos, dujos ar anglys, bet ir buitinės atliekos, padangos.
Ši tendencija ypač išryškėjo ekonomikos sunkmečiu.
Pasak J.Kamenecko, individualių namų šildymas oro kokybei turi 20–30 procentų įtakos.
„Visi namai kartu sudėjus orą teršia labiau nei Kauno termofikacijos elektrinė, nes individualiuose kaminuose nėra filtrų“, – perspėjo aplinkosaugininkas.
