„Loftas – tai tam tikra filosofija, gyvenimo būdas, – sako „Loft Town“ architektas Remigijus Bimba. – Kiekvienas gali rinktis, kaip jis išnaudos loftų teikiamas galimybes – ar kursis gyventi itin modernioje erdvėje, primenančioje industrinio tipo patalpas, ar nedideliame, jaukiame bute su aukštesnėmis nei standartinės lubomis, o galbūt rinksis studiją su unikalios konstrukcijos stogu. Būtent tokias galimybes ir pristatysime per Atvirų durų dienas.“ Visiems, čia atvykusiems ir išsirinkusiems sau tinkamą erdvę bus sudaryta galimybė semtis idėjų ir pačiame loftų lopšyje – Niujorke.
Loftų kultūros pionieriai – Niujorko menininkai, taip išpopuliarino nebenaudojamų pramoninių pastatų erdvių pritaikymą kūrybai ir gyvenimui, jog patys nebesugebėjo mokėti nuomos, todėl jų vietas netrukus užėmė turtingi teisininkai bei finansininkai. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio daugelis apleistų gamybinių pastatų Jungtinėse Valstijose virto menininkų kūrybos erdvėmis, jose galerijas bei studijas kūrė garsiausi to meto dailininkai. Po Europą tokio gyvenimo būdo idėjos pasklido 7-ajame dešimtmetyje. Loftų populiarumas pasaulyje taip išaugo, kad net pradėti statyti nauji, loftų tipo, pastatai. Šiuo metu JAV ir Europoje tikrieji, senieji loftai itin vertinami, jų kainos siekia net iki 50 tūkst. dolerių už kvadratinį metrą, o menininkus juose pakeitė pramogų bei verslo pasaulio žvaigždės.
Gyvenimo loftuose idėją iš Niujorko į Lietuvą atvežė taip pat menininkai. Vilniuje pradėtomis kurtis tokio tipo gyvenamosiomis erdvėmis nuo 2002-ųjų itin pradėjo domėtis jauni verslininkai bei pasiturinčios jaunos šeimos. Gyvenantieji loftuose pabrėžia savo nesuvaržytą požiūrį į gyvenimą ir stilingumą, todėl šio prestižinio būsto gerbėjų būrys auga.
Loftų kvartalas, įsikūręs Vilniuje, Kareivių bei Kalvarijų gatvių sankryžoje, pradėtas plėtoti 2011 m. Pasak pastatų architekto Remigijaus Bimbos, kvartalas statomas sujungiant kokybiškus seno ir naujo elementus: rekonstruojant pramoninį pastatą, palikta dalis autentiškų konstrukcijų, išsaugotas senųjų kaštonų parkelis. „Tuo metu visa kita įrengiama naujai – tiek pamatai, tiek ir sienos“, – pabrėžia R. Bimba. Buvusią industrinę teritoriją neatpažįstamai keis žaliosios poilsio zonos ir vaikų žaidimo aikštelės. Jau dabar diegiami inovatyvūs sprendimai būsimiems gyventojams: spartusis internetas, „Protingų namų“ („Smart House“) apskaitos sistema, bendrosioms patalpoms apšviesti naudojama saulės energija.
