Kredito unijų išnaikinimo metas prasidėjo. Taip teigia šio verslo atstovai ir baksnoja į Lietuvos banką.
Prievaizdai atsikerta – unijoms seniai laikas apsivalyti, nes to nepadarius vėliau gali būti daug nukentėjusių.
Pasinaudojo bankų šykštumu
Kredito unijos Lietuvoje veiklą pradėjo 1994 metais. Dabar jų yra jau 77.
Unijos ilgokai buvo nustumtos į finansų rinkos paribius, tačiau per ekonomikos krizę ėmė kelti galvą ir siūlyti didesnes palūkanas už indėlius ir lankstesnes nei bankų finansavimo paslaugas.
Per pastaruosius metus indėlių unijose išaugo 33 procentais ir dabar siekia 1,7 milijardo litų.
Unijų rezultatai į rekordines aukštumas šoko sunkmečiu, kai komerciniai bankai tvirtai užrišo paskolų maišą.
Žemdirbiai, smulkusis verslas vis dažniau pradėjo varstyti unijų duris, o šių pradėjo sparčiai gausėti.
Kaipmat sulaukė sankcijų
Toks aktyvumas iškart pateko į centrinio banko akiratį: pradėtas masinis unijų patikrinimas, kelioms jų pritaikytos itin griežtos sankcijos.
Palangos kredito unijos administracijos direktoriaus pavaduotojui Evaldui Petrauskui teko paragauti areštanto duonos. Laikinai buvo apribotos Vilniaus kredito unijos bei „Laikinosios sostinės kredito” veikla.
Nacionalinei kredito unijai dar ir dabar neleidžiama priimti indėlių.
Sunkumų buvo patyrusi ir Lietuvos centrinė kredito unija.
Nepaisant šių incidentų, unijų turtas pasiekė beveik 2 milijardus litų – 32 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu.
Artėja prie naujos ribos
„Man bankų atstovai sakė, kad kol mes neviršijame trijų procentų rinkos, niekam nesame įdomūs. Tačiau mes esame ties šia riba. Tai, matyt, ne visiems patinka”, – rėžė kreditų unijas vienijančios asociacijos „Lietuvos kreditas” vadovas Kęstutis Olšauskas.
Ar unijos baiminasi, kad didieji rinkos rykliai – komerciniai bankai – juos nori išnaikinti? Bankų atstovai moja rankomis – neva unijos Lietuvoje jiems ne konkurentai.
Tačiau Lietuvos bankas neatlyžta ir tvirtina, jog priežiūrą reikia smarkiai griežinti. Mat kartu su augančiomis unijos didėja ir rizika.
„Toks staigus indėlių ir turto šuolis kelia rūpesčių, ar kredito unijos sugebės tinkamai suvaldyti visą su smarkia plėtra susijusią riziką”, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Bijo, kad teks uždaryti
Unijų atstovai neprieštarauja: griežtinti taisykles reikia. Bet ne iki tokio lygio, kad jos būtų priverstos atsisakyti veiklos.
„Su smulkiuoju verslu dirbančios unijos turės nutraukti veiklą”, – įsitikinęs K.Olšauskas.
Jis taip vertina Lietuvos banko parengtas gerokai griežtesnes žaidimo taisykles, kurias unijoms praėjusią savaitę išsiuntinėjo rinkos prievaizdai.
Kredito unijų vadovų nuomone, vos įsigalioję tokie nuostatai iškart palaidotų jų verslą.
Pavyzdžiui, unijos vienam skolininkui negalės suteikti didesnės nei 300 tūkstančių litų paskolos. Tiesa, tai negalioja ūkininkams arba jei perkamas būstas.
Unijos labiausiai bijo, kad prievaizdai apskritai uždraus skolinti verslui.
Dar vienas būsimas reikalavimas – unijos turės įnešti didesnius atidėjinius galimiems nuostoliams padengti. Pavyzdžiui, jeigu paskolos grąžinimo terminas atidėtas arba paskola didesnė už turtą 1,5 karto, unijoms reikės atidėti 50 proc. sumos, kuri buvo paskolinta. Naujų reikalavimų sąraše yra ir daugiau punktų. Jeigu unija sukels įtarimų, prievaizdai atsiųs laikinąjį atstovą veiklai prižiūrėti.
Visa tai, anot Lietuvos banko, unijų verslą padarys skaidresnį ir labiau kontroliuojamą. Staigmenų bus ir naujosiose Kredito unijų įstatymo pataisose, kurių netrukus turėtų imtis Seimas.
Unijų turėtų mažėti
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius V.Valvonis neslepia, kad griežtesni reikalavimai turės įtakos unijų skaičiui.
Kitaip tariant, jų sumažės. Tačiau vargu ar tai įvyks artimiausiu metu.
Lietuvos banko parengtose naujose taisyklėse paaiškinta, kad dalis unijų neatitiks reikalavimų. „Pastaruoju metu stebimas suintensyvėjęs kredito unijų steigimasis”, – sakė pašnekovas.
Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos finansų analitikas Stasys Jakeliūnas dėl to nesistebi: per krizę bankų paskolų portfelis susitraukė 20 proc., nors unijos tik plėtėsi.
„Sakyti, kad unijos auga nepatvariu greičiu, yra neatsakinga. Žinoma, kai kurios turi problemų, bet dauguma veikia atsakingai”, – kalbėjo analitikas.
Beje, naujai steigiamoms unijoms taip pat rengiama griežtesnė tvarka.
Reikės ir revizijų
Bankų partneriai, bet ne konkurentai. Taip save įvardija unijų vadovai.
„Norime su bankais būti lygiateisiai”, – sakė asociacijos „Lietuvos kreditas” valdybos pirmininkas K.Olšauskas.
Lietuvos bankas irgi įsitikinęs, kad tam atėjo metas.
Antai unijos kitais metais turės pateikti finansines ataskaitas, paskelbti auditorių arba revizijų išvadas. Iš esmės jos turės daryti tai, kas yra privaloma bankams, nors iki tol tokios prievolės nebuvo.
„Sviesto per daug nebūna. Reikalavimai griežtės, taip ir turi būti. Tačiau jei taip bus išnaikintos unijos, bus blogai visam Lietuvos verslui”, – mano K.Olšauskas.
Anot jo, gamtoje dramblys nevalgo kiškių, todėl jų ir nežudo. „Valstybė pati turi atsakyti į klausimą – reikalingos unijos ar ne”, – kalbėjo K.Olšauskas.
Paskolos verslui – pavojus?
Rinkos prievaizdai atidžiai stebi, kaip unijos vis dosniau skolina verslui. Spalio 1-osios duomenimis, juridiniams asmenims išduotos unijų paskolos sudarė trečdalį viso jų paskolų portfelio.
Rinkoje šnabždamasi, jog unijoms netrukus apskritai bus uždrausta teikti paskolas įmonėms.
„Šios paskolos laikytinos rizikingesnėmis”, – neslėpė Lietuvos banko atstovas V.Valvonis.
Todėl pirmenybė, jo manymu, turėtų būti teikiama fiziniams asmenims.
Tačiau S.Jakeliūnas priminė, jog bankai išvis nekalba su ką tik įsteigtomis verslo įmonėmis, kurios neturi istorijos. O smulkusis verslas kaip tik tuo pasižymi.
Jei prievaizdai užsuks šį paskolų čiaupą, unijose spynas galima kabinti jau šiandien. Taip tvirtina šio verslo atstovai.
„Parengtas projektas paralyžiuos unijų veiklą. Vienašališkas reguliavimas didins bankų monopoliją”, – baiminosi K.Olšauskas.
Pervilioja bankininkus
Unijos dažnai teikia paskolas verslo įmonėms, gavusioms Europos Sąjungos paramą. Jei Lietuvos bankas griežtins sąlygas, verslas neva negalės panaudoti tos paramos, nes komerciniai bankai kur kas konservatyvesni.
Tačiau V.Valvonis atkirto: į rizikos valdymą negalima žiūrėti pro pirštus.
Dabartiniais duomenimis, blogų paskolų skaičius unijose yra mažesnis nei bankuose, o paskolų kokybė geresnė. Tačiau Lietuvos bankas įtaria, jog paskolų rizika vertinama nepakankamai konservatyviai.
Vilniaus taupomosios kasos finansų analitikas S.Jakeliūnas sutinka – ne visos unijos turi specialistus, galinčius įvertinti paskolų riziką. Galbūt todėl jos stengiasi pervilioti komercinių bankų specialistus.
„Lietuvos kredito” asociacijos vadovas K.Olšauskas prieš kelerius metus irgi buvo bankininkas – Medicinos banko valdybos pirmininkas.
Skirtumai milžiniški
Atrodo, jog komerciniai bankai unijų iki šiol nebuvo linkę laikyti reikšmingomis kredito įstaigomis. Juk visos unijos per visą savo veiklos istoriją yra išdavusios paskolų tiek, kiek komerciniai bankai išdavė per pastaruosius 9 mėnesius – 1,7 mlrd. litų.
Visas bankų paskolų portfelis yra 44,8 milijardo litų – daugiau kaip 30 kartų didesnis nei unijų.
Be to, Lietuvai pagal unijų užimamą rinką dar labai toli iki ES šalių vidurkio. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse jos užima 20–40 proc. finansų rinkos.
Airijoje, kuri dydžiu panaši į Lietuvą, yra didžiausia kredito unijų koncentracija Europoje.
Čia veikia beveik 600 unijų, kurios vienija apie 3 milijonus narių, jų turtas siekia keliolika milijardų eurų. Galbūt todėl lietuviškosios unijos Airiją laiko sektinu pavyzdžiu.
Padeda smulkiajam verslui
Lietuvoje unijos užima mažiau nei 3 proc. rinkos. Atrodo, dalis labai maža, tačiau krizės metu jos pasiekė iki šiol neregėtas aukštumas.
Prieš sunkmetį kredito unijos užėmė tik mažiau nei procentą visos rinkos.
„Krizės metu mūsų paslaugos buvo išsigelbėjimas smulkiajam verslui. Dauguma išvengė bankroto, kai bankai negalėjo ar nenorėjo kredituoti.
Tapome smulkiojo verslo partneriais”, – sakė asociacijos „Lietuvos kreditas” vadovas.
Tačiau prievaizdai į tai linkę žiūrėti atsargiai. „Išliekantis rizikingas paskolų teikimas kelia rūpestį Lietuvos bankui”, – pabrėžė V.Valvonis.
Grasina tikrinti dažniau
Todėl Lietuvos bankas žada dar dažniau tikrinti kredito unijas. Mat šiais metais pasitaikė atvejų, kai unijų valdymas buvo skandalingai perimtas.
Taip, pavyzdžiui, atsitiko su Palangos kredito unija, kurioje buvo įtariamas pinigų grobstymas. Kovo mėnesį paskelbta apie beveik 2 milijonų litų galimą pasisavinimą, unijos atstovai neišvengė kratų. Tačiau didžiausias prievaizdų dėmesys gali tekti toms unijoms, kurios nepriklauso Centrinei kredito unijai.
Neoficialiomis žiniomis, siekiama, jog visos veikiančios unijos turėtų susispiesti po vienu – Centrinės kredito unijos – skėčiu. Taip esą ne tik lengviau jas prižiūrėti, bet ir pritaikyti kai kuriuos apribojimus.
V.Valvonis pabrėžė, jog dabar 63 iš 77 veikiančių unijų priklauso Centrinei unijai. „Narystė joje yra tam tikras saugumo ir patikimumo garantas”, – įsitikinęs V.Valvonis.
Tačiau prievarta burtis į krūvą nori ne visi. K.Olšausko vadovaujama asociacija vienija kaip tik tokias „atskalūnes” unijas.
„Viskas gerai, galime ir mes priklausyti Centrinei unijai. Bet tik keiskime jos vadovus kas pusmetį, padarykime unijoms atskirą atsiskaitymo centrą”, – vardijo pašnekovas.
Lietuvos banko terminas stulbinantis
Kredito unijų likimas gali priklausyti ir nuo naujojo Seimo. Kaip jis gali reaguoti į naująsias pataisas? Į tai K.Olšauskas atsako klausimu – kur parlamentarai yra paėmę paskolų?
Beje, unijos yra išsikėlusios tikslą iki 2030-ųjų išsikovoti 20 proc. rinkos. Maždaug tiek, kiek šiandien yra Lietuvos dydžio valstybėje Airijoje.
Unijų vadovai teigia negaunantys rengiamo įstatymo projekto. Jie įtaria, jog tai daroma tyčia, kad būtų kuo mažiau apie tai diskutuojama.
Praėjusį trečiadienį savo siūlymus dėl veiklos sugriežtinimo paskelbęs Lietuvos bankas unijoms nurodė stulbinantį terminą diskusijoms – iki rytojaus.
