Tai konstatavo Lietuvos bankas, įvertinęs praėjusiais metais iš šalies gyventojų gautus skundus.
„Dalis skundų iškyla dėl prasto greitųjų kreditų bendrovių klientų supratimo ir išmanymo. Tačiau maždaug pusė jų būna pagrįsti“, – pripažino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.
Lietuvos bankas artimiausiu metu žada paskelbti apie greitųjų kreditų įmonių kontrolės sugriežtinimą.
„Galbūt dėl to šių įmonių steigimo bumas jau gerokai priblėsęs. Rinka, matyt, laukia pasikeitimų“, – sakė V. Šapoka.
Nepatenkinti draudikais
Lietuvos bankas pagal gyventojų skundų skaičių neišskiria nė vienos finansines ar draudimo paslaugas teikiančios kompanijos. Skundų skaičius esą proporcingai atitinka kompanijų užimamą rinkos dalį.
Praėjusiais metais Centrinis bankas sulaukė 616 vartotojų prašymų išspręsti kilusius ginčus, nors jų tikėtasi daugiau.
Daugiau kaip pusė nepatenkintųjų skundėsi draudimo bendrovėmis. Dažniausiai kreipiamasi dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, kai klientai lieka nepatenkinti draudimo išmokos dydžiu.
Bankų srityje dauguma ginčų susiję su būsto kreditais dėl palūkanų, reikalavimų grąžinti kreditus pirma laiko, kai klientai nesilaikydavo sutarčių. Dėl nesugebėjimo laiku grąžinti kreditų žmonės dažniausiai susipyksta ir su vartojimo kreditus siūlančiomis įmonėmis.
Mažiausia nauda – 55 centai
Lietuvos bankas konstatuoja, kad jo įsikišimas padeda išspręsti didžiąją dalį ginčų, jei paslaugos teikėjas būna neteisus.
Didžiausia suma, dėl kurios buvo nesutariama, siekė 0,5 mln. Lt.
Lietuvos bankas nenagrinėja skundų, susijusių su bankrutavusiu „Snoro“ banku, taip pat tebesitęsiančiais investuotojų nesutarimais su „DnB Nord“ banku, nes šie ginčai yra persikėlę į teismus.
Mažiausia nauda, kurią gavo į bankų prievaizdus besikreipęs klientas, siekė 55 centus.
Anot Lietuvos banko, žmonės rečiau skųstųsi, jei skaitytų sutartis, kurias pasirašo. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, apie pusė žmonių sutarčių neskaito.
