• Darbdaviai siūlo skirtinguose rajone nustatyti skirtingą minimalią algą, profsąjungoms toks pasiūlymas - nepriimtinas
• Atskaičiavus mokesčius, minimalią algą gaunantis darbuotojas šiuo metu gauna 824,5 Lt „į rankas“
• Vyriausybė suplanavo, kad padidinta minimali alga per mokesčius biudžetą papildys maždaug 187 milijonais litų
• MMA padidėjimą pajuto apie 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų apie 50 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų.
Tai, kad daliai verslininkų – ypač veikiančių provincijoje – iš tiesų gali būti sunku mokėti savo darbuotojams tūkstančio litų mėnesinę algą, užsimena ir ekspertai.
Šią problemą darbdavių konfederacija siūlo spręsti skirtinguose rajonuose mokant nevienodą minimalų atlyginimą.
„Mūsų pasiūlymas remiasi tuo, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra 2,6 tūkst. litų, o tokiuose rajonuose, kaip Skuodas, Šalčininkai yra tik po 1,5 tūkst. litų. Ir tai čia tik vidutinis atlyginimas, o kiek yra įmonių, kurios ir to vidutinio neišgali mokėti“,- portalui lrytas.lt sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis sekretorius Danas Arlauskas.
D. Arlauskas antradienį Trišalei tarybai siūlė mažinti minimalią mėnesinę algą pasienio savivaldybėse ir skurdesniuose Skuodo, Šalčininkų, Tauragės, Pagėgių rajonuose.
Tikslios sumos, iki kurios būtų mažinama alga, Tarybos posėdyje darbdavių atstovas nepateikė.
Trišalės tarybos susitikime antradienį buvo nutarta kol kas nepritarti šiam pasiūlymui.
Taryba nutarė dar du mėnesius – iki balandžio – stebėti, kaip padidinta minimali alga paveiks smulkų ir vidutinį verslą, ir tik tuomet imtis veiksmų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Aldona Jašinskienė tvirtino, kad darbdavių siūlymas algas mokėti pagal rajonus yra nepriimtinas.
„Jei Skuode bus 400 Lt, Vilniuje 1000 Lt, o Kaune – 800 Lt minimali alga, tai bus labai negerai. Visų pirma, net ir tame pačiame rajone gali būti skirtingų įmonių su skirtinga padėtimi. Gal tik kelios įmonės patirs sunkumų“,- sakė A. Jašinskienė.
Atvertų kelią sukčiavimui?
Pašnekovė taip pat neatmetė versijos, kad apsukresni verslininkai gali pasinaudoti galimybe į gretimą „pigesnį“ rajoną perkelti savo verslą ir taip išlošti savo darbuotojų gerovės sąskaita.
D. Arlauskas tokį požiūrį atmetė ir tvirtino, kad bus stebima reali, o ne fiktyvi verslo veikla rajone.
„Verslininkas gali įregistruoti įmonę tame rajone, bet ar tuomet jis važinės ten? Ar ras ten resursų ir specialistų? Mes ne apie registravimą kalbame, o apie realią veiklą tame rajone“,- tvirtino pašnekovas.
Be to, pigesnė darbo jėga gali paskatinti pradedantį verslininką kurti savo įmonę būtent savame krašte, o ne persikelti į artimiausią didmiestį.
Premjeras priekaištų negirdi
„Pramonininkų konfederacijoje darbdaviai, kurie geriausiai dirbo Lietuvoje praeitais metais, daugiausiai eksportavo ir vidaus rinkoje vykdė plėtrą, nė iš vieno neišgirdau, kad negalima padidinti minimalios (algos – Red.) iki 1 tūkst. litų“,- antradienį „Lietuvos radijui“ kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.
Premjeras pripažino, kad smulkieji verslininkai skundžiasi, bet jam „reikia galvoti apie visus Lietuvos žmones“.
„Yra išsakomi priekaištai, kad žmonės emigruoja iš Lietuvos ir jų darbo užmokestis kartais nepadengia ir šildymo kainų. Tie patys verslininkai, kurie orientuoti i vidaus rinką, po kurio laiko pamatys, kad didėjant perkamumui, didėja ir pardavimai“,- aiškino A. Butkevičius.
Praėjusią savaitę premjeras patvirtino, kad smulkieji verslininkai galės kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir nukelti mokesčių mokėjimą vėlesniam laikui.
Tai turėtų išgelbėti padidėjusių išlaidų prispaustus smulkiuosius verslininkus.
Norėdami susisiekti su šio straipsnio autoriumi, rašykite aurimas.abisala@lrytas.lt
