Pirmą kartą ES istorijoje leista pradėti sustiprinto bendradarbiavimo procedūrą vienuolikai tokio mokesčio siekiančių šalių: Vokietijai, Prancūzijai, Italijai, Ispanijai, Graikijai, Portugalijai, Austrijai, Belgijai, Slovėnijai, Slovakijai ir Estijai.
Balsuojant dėl šio klausimo susilaikė Jungtinės Karalystės, Liuksemburgo, Čekijos ir Maltos finansų ministrai.
Dar daug nežinomųjų
Nors praėjusių metų pabaigoje premjeras Algirdas Butkevičius žurnalistams teigė, kad Lietuva dar sausį gali prisijungti prie šį mokestį palaikančių valstybių grupės, antradienį ministrų taryboje posėdžiavęs Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad Lietuva neskubės to daryti.
„Lietuva elgiasi racionaliai ir šiandien nesijungia prie sustiprinto bendradarbiavimo pageidavusių šalių grupės, tačiau ateityje neatmetame galimybės to padaryti.
Tačiau toks mokestis Vyriausybės programoje yra įrašytas kaip siekiamybė“, - lrytas.lt teigė finansų ministras.
Jo teigimu, 11 šį mokestį norinčių įsivesti šalių dar ieškos atsakymų į daugybę kylančių klausimų ir mėgins sukurti visus tenkinantį mokesčio modelį.
„Reikia susitarti dėl mokesčio tarifų, neapmokestinamų minimumų dydžių. Be to, kaip surinktas pajamas pasidalinti tarp valstybių. O gal iškart šias lėšas įnešti į ES biudžetą, iš kurio būtų gelbėjami probleminiai bankai.
Būtina išsiaiškinti, ką daryti su pensijų fondais, kuriuose žmonės kaupia santaupas ateičiai. Tokie fondai intensyviai investuoja šias lėšas. Tad ar reikia tai apmokestinti, o jei taip, tai kiek.
Yra daug dalykų, dėl kurių dalyvaujančios šalys turėtų apsispręsti“, - nežinomuosius vardino R. Šadžius.
Nauda biudžetui - skirtinga
Be to, neaiški ir tokio mokesčio nauda valstybės biudžetui. R. Šadžiaus teigimu, pagal pirminį Komisijos pasiūlymą Lietuvos biudžetą šis mokestis galėtų papildyti sąlyginai nedidele 10 -20 mln. litų suma.
Tačiau neseniai pasirodę už biudžetą atsakingo Komisijos nario Januszo Lewandowskio skaičiavimai 2020 metams - kitokie. Esą, jei du trečdalius finansinių sandorių mokesčio Lietuva skirtų nacionaliniam biudžetui, per vienerius metus jis būtų papildytas beveik puse milijardo litų.
Dėl finansinių sandorių mokesčio įgyvendinimo darbo grupėje tarsis jį įsivesti norinčios ES šalys. Tačiau čia durys nebus užvertos ir likusioms 16 valstybių.
Beje, net jei Lietuva nesijungtų prie šio mokesčio šalininkių, jo įsigaliojimą turėtų pajusti ir mūsų šalies finansinės institucijos.
„Pagal pradinius Komisijos pasiūlymus, sandoriai, vykdomi tarp vienoje iš 11 šalių ir bet kurioje kitoje šalyje esančių subjektų, turėtų būti apmokestinami. Tad mokesčiui įsigaliojus vienuolikoje labai nemažą Europos finansų rinkos dalį užimančių šalių, poveikį jaus ir likusios ES narės, ir kitos šalys“, - teigė Finansų ministerijos vadovas.
