„Apple” ilgai turėjo vargų dėl generalinių direktorių. „Kiekvieną kartą naujas vadovas būdavo įvardijamas tik tuomet, kai prieš tai dirbęs būdavo atleidžiamas”, – pasakojo T. Cookas.
Jis į šį postą pateko kitaip. Prieš mirtį kompanijos įkūrėjas S. Jobsas kalbėjosi su T. Cooku apie „Apple” ateitį, jos perspektyvas.
„Steve’as norėjo, kad pokyčiai viršūnėse vyktų profesionaliai. Tikėjomės, kad jie mūsų lauks dar negreit, tačiau įvyko kitaip”, – pasakojo T. Cookas. S. Jobsas nuo vėžio mirė 2011 metų spalio 5 dieną.
Daugelis netikėjo naujoku
Kadangi S. Jobsas pats rūpestingai ieškojo įpėdinio, atrodytų, būsimasis vadovas turėjo būti panašus į jį patį. Tačiau anksčiau „Apple” vykdomuoju direktoriumi dirbęs T. Cookas – visiška priešingybė.
S. Jobsas buvo rėksnys, arogantiškas, nenuspėjamas, elgėsi nevaržomai, dažnai būdavo nesiskutęs. T. Cookas labiau primena „Apple” gaminamus įrenginius nei generalinį direktorių: jis yra tylus, tvarkingas, skrupulingai apsirengęs, šiltas ir patrauklus.
T. Cooko nepriekaištinga žilų plaukų šukuosena atrodo lyg būtų sukurta „Apple” produktų dizainerio Jony Ive’o ir pagaminta Kinijoje iš šlifuoto aliuminio. Kaip ir „Apple” kompanijos gaminiai, T. Cookas veikia sklandžiai ir greitai. Kai nuo kasos vėžio mirė S. Jobsas, daugeliui kilo abejonių, ar naujasis vadovas bus tinkamas.
T. Cookas greitai jas paneigė. Tai rodo ir įmonės finansiniai rezultatai. Tądien, kai mirė S. Jobsas, „Apple” buvo vertinama 351 milijardu JAV dolerių.
Dar 2011 metais „Apple” netikėtai pralenkė „Exxon Mobil” ir tapo brangiausiai pasaulyje vertinama kompanija. Šiandien „Exxon Mobil” tolumoje vos įžvelgia „Apple” galinius žibintus.
Vien tik „Apple” grynųjų pinigų atsargos siekia daugiau nei 120 milijardų JAV dolerių.
Tiesa, pastaraisiais mėnesiais kompanijos akcijų vertė pradėjo smukti, tačiau biržoje tai neišvengiama. Juolab kad tikimasi, jog pernai buvo uždirbtas rekordinis pelnas – daugiau nei 54 milijardai JAV dolerių.
Skirtumų – per akis
S. Jobso manieros buvo gerai žinomos visiems: jis atžingsniuodavo per kambarį žaibuodamas akimis ir gąsdindavo tol, kol jam pritardavai arba bent jau dėdavaisi pritariąs, kad jis kuo greičiau nusiramintų.
O T. Cookas – viliotojas, turi pietietiško tingumo, dažnai būna lėtas ir švelniakalbis. Jis netgi buvo pastebėtas merkiantis akį.
T. Cookas pas nieką neina, laukia, kol ateis pas jį, mat anksčiau ar vėliau taip ir įvyksta.
Kaip rašo JAV savaitinis žurnalas „Times”, išrinkęs T. Cooką Metų verslininku, naujasis „Apple” vadovas nelinkęs pernelyg pabrėžti šių skirtumų.
„Kiekvieno elgesys skirtingas. Dar prieš tapdamas generaliniu direktoriumi nusprendžiau, kad vis vien išliksiu savimi. Tik taip galėsiu gerai atlikti savo darbą”, – aiškino T. Cookas.
To norėjo ir S. Jobsas. Jis nesiekė T. Cooko paversti savo kopija, tiesiog norėjo, kad jis liktų toks, koks yra.
„Apple” įkūrėjas būsimam įpėdiniui nuolat aiškino, kad jis turi elgtis taip, kaip atrodo teisinga jam pačiam.
„S. Jobsas pateikė pavyzdį apie „Disney” kompanijos likimą mirus Waltui Disney’ui. Jis nenorėjo, kad „Apple” ištiktų tas pat”, – pasakojo T. Cookas.
Apsėstas darbo
Vis dėlto T. Cookas kažkuo panašus į S. Jobsą. Jis – tikras darboholikas, jau nebegalintis atsikratyti šios ligos.
Jis kiekvieną rytą keliasi be penkiolikos ketvirtą, valandą praleidžia tvarkydamas elektroninį paštą, tada keliauja gerti kavos į „Starbucks” ir toliau rašyti bei skaityti elektroninių laiškų, o paskui – į darbą.
„Kai darai tai, kas tau patinka, niekuomet apie tai negalvoji kaip apie darbą. Laimė, man taip ir yra”, – pripažino T. Cookas.
Kaip ir S. Jobsas, T. Cookas nepakenčia kvailių ir neišmanėlių (išskyrus tuos atvejus, kai privalo juos pakęsti, pavyzdžiui, bendraudamas su žurnalistais).
Jei tikėsime gandais, išorinė ramybė gali virsti negailestingu šaltumu, su šaknimis raunančiu netvarką ir kompetencijos stoką.
Geriausiai T. Cooko vadovavimo stilius išaiškėjo sušaukus pasitarimą dėl Kinijos rangovų gamykloje kilusios krizės, kurią reikėjo nedelsiant suvaldyti.
Po pusės valandos jis pažvelgė į vieną direktorių ir paklausė: „Kodėl tu vis dar čia?” Šis suprato, kad reikia veikti greitai, todėl nedelsdamas paliko pasitarimų kambarį, nuvyko tiesiai į oro uostą ir net nepersirengęs išskrido į Kiniją.
Kaip ir S. Jobsas, T. Cookas viešumoje niekuomet neparodo nė menkiausios abejonės. Jis nė sekundei nesuabejoja nei savimi, nei „Apple” kompanija: tai geriausia, šuolaikiškiausia įmonė pasaulyje, kurią mėgsta ir gerbia vartotojai, o jam didelė garbė dirbti tiek klientams, tiek pačiai „Apple”.
Suviliojo pats įkūrėjas
Kaip ir S. Jobsas, T. Cookas gali laikyti save prašalaičiu net ir sėdėdamas bene prabangiausiame pasaulio šiuolaikinių technologijų centre ir būdamas daugiausia visoje planetoje uždirbančiu vadovu (jam numatyta teisė gauti „Apple” akcijų paketą, kurio galima vertė siekia daugiau nei 376 mln. dolerių).
S. Jobso istorija gerai žinoma visiems – jis buvo įvaikintas. Jo biologinis tėvas – universiteto absolventas iš Sirijos, tačiau pats Steve’as universiteto nepabaigė.
Apie Timo gyvenimą žinoma nedaug. Jis užaugo mažame Robertsdeilio miestelyje Alabamoje, jo tėvas dirbo laivų statykloje. T. Cookas užsiminė, kad jam yra tekę dirbti popieriaus fabrike ir aliuminio gamykloje.
Timas 1982 metais baigė Oberno universitetą ir tapo inžinieriumi. Vėliau dvylika metų praleido IBM, kurioje užsiėmė gamyba ir platinimu.
Iš IBM T. Cookas perėjo į „Intelligent Electronics”, o 1997 metais – į bendrovę „Compaq”, kur tapo viceprezidentu korporatyviniams reikalams. Būtent tada jis pasielgė netikėtai.
Vos apšilusiam kojas „Compaq” vyrukui ėmė skambinti asmenys iš „Apple” su darbo pasiūlymais. Tuo metu S. Jobsas buvo sugrįžęs iš tremties (jis buvo atleistas 1985 metais ir vėl priimtas po 12 metų) ir ieškojo naujų asmenų, kurie padėtų bendrovę pastatyti ant kojų.
Tada kompanija buvo ties žlugimo riba – per metus ji prarado milijardą dolerių, tad T. Cookui visiškai nesinorėjo joje dirbti. Tačiau S. Jobsas jau buvo spėjęs tapti šio verslo sektoriaus legenda, todėl būsimasis įpėdinis sutiko vieną šeštadienio rytą susitikti su juo Palo Alto mieste.
„Man buvo įdomu. Pradėjome kalbėtis ir jau po penkių minučių supratau, kad noriu imtis šios veiklos. Buvo labai keista, nes iki tol maniau, kad galimybės pereiti į „Apple” beveik lygios nuliui”, – prisimena T. Cookas.
Nutarė kliautis vartotojais
Jis neslepia, kad S. Jobso pasirinkta strategija buvo išskirtinė, tačiau būtent dėl to itin gundanti.
„Jis kalbėjo priešingai, nei darė kiti. Jis dėjo dvigubai daugiau vilčių į paprastus vartotojus, nors visi rinkos dalyviai tikėjosi uždirbti tik iš verslo kompanijų.
Suvokiau, kad tai – genialu. Pavyzdžiui, „Compaq” sunkiai sekėsi paprastų vartotojų rinkoje – ši bendrovė nieko apie ją nenutuokė. IBM apskritai pasitraukė iš šio segmento. Visi tarsi sutarė, kad toks verslas pasmerktas, o Steve’as nusprendė imtis būtent jo”, – pasakojo T. Cookas.
Jam patiko, kad S. Jobsas neįsižeisdavo net ir tuo atveju, kai būsimasis įpėdinis nesutikdavo su kai kuriomis idėjomis. „Apple” įkūrėjas, matyt, įžvelgė T. Cooką turint tokių savybių, kurios itin reikalingos kompanijai.
T. Cookas namo grįžo tik sekmadienį, pirmadienį sulaukė oficialaus S. Jobso pasiūlymo dirbti kartu, o antradienį paliko „Compaq”.
Itin sėkmingi metai
Tapęs vykdomuoju „Apple” direktoriumi T. Cookas buvo laimingas tamsiosios tiekimo grandinės valdymo meno burtininkas. Tačiau atsisėdęs į generalinio direktoriaus kėdę jis turėjo nusimesti apsiaustą ir susitelkti į viešąją produkto pusę, kaip tai darė S. Jobsas.
T. Cookas, apžvelgdamas 2012 metus, sakė: „Tai produktyviausi kada nors buvę metai inovacijų atžvilgiu. Jei sukurtume sutrumpintą filmą apie tuos metus, pamatytume, kokie neįtikėtini produktai buvo pagaminti.”
Jis teisus. Pernai „Apple” išleido „iPhone5”, atnaujintą „MacBook Pro”, du naujus „iPod”, trečiosios bei ketvirtosios kartos „iPad” ir net „iPad Mini”. Visiškai atnaujinta pagrindinė programinė įranga OS X, daugiau nei 272 tūkst. aplikacijų papildyta „iTunes” parduotuvė.
Tačiau tikroji „Apple” 2012 metų sėkmės istorija gali būti tai, ką T. Cookas padarė Kinijoje.
Anot „Times”, S. Jobsas bent jau oficialiai niekada nesilankė šalyje, kur gaminama didžioji dalis kompanijos produkcijos, o T. Cookas, būdamas atsakingas už gamybą, tapo ten dažnu svečiu.
„iPhone” padėjo kompanijai „Apple” prasiskverbti pro visas kinų statomas užkardas. Kinai dėl šio telefono tiesiog pamišo.
Kai sausį Kinijoje buvo pradėta prekiauti „iPhone 4S”, prie „Apple” parduotuvių kilo riaušės. Vėliau vos per tris dienas šioje valstybėje buvo parduoti 2 milijonai „iPhone 5”.
Bendros „Apple” kompanijos pajamos Kinijoje 2012 metais išaugo 10 milijardų JAV dolerių.
„Tai – didelė šalis su dideliu potencialu. Joje kuriasi milžiniška vidurinė klasė, kuri labai nori „Apple” produktų.
Manau, kad laikui bėgant ji taps mūsų didžiausia rinka”, – įsitikinęs T. Cookas.
Sugebėjo viešai atsiprašyti
2012 metais „Apple” taip pat susidūrė su didžiulėmis kliūtimis. Pirmiausia partneriai Kinijoje buvo apkaltinti darbuotojų engimu.
Rugsėjį kompanija paleido į rinką klaidingus žemėlapius, kurie rodydavo netikslią tam tikrų objektų, net tokių kaip Vašingtono tarptautinis oro uostas, vietą.
Visa tai suteikė progą „Apple” vadovui pademonstruoti, kaip reikia bristi iš krizės. T. Cookas užsakė nepriklausomą Teisingo darbo asociacijos auditą „Apple” rangovų gamyklose Kinijoje. Jis pats apsilankė šioje šalyje ir susitiko su jos vicepremjeru.
Po žemėlapių skandalo jis ne tik viešai atsiprašė vartotojų, bet ir pasielgė stulbinamai: pakvietė vartotojus naudotis konkurentų produktais, kol „Apple” ištaisys savo klaidas.
T. Cookas pertvarkė ir savo komandą – atsisakė „Apple” mažmeninės prekybos bei mobiliosios programinės įrangos padalinių vadovų paslaugų.
Iš anksto nieko nenuspėsi
Vis dėlto rinkos pasitikėjimas kompanija svyruoja nuo rugsėjo, kai jos akcijų kaina trumpam buvo pašokusi per 700 JAV dolerių. Per trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius „Apple” uždirbo mažiau, nei tikėtasi.
Tarp analitikų kilo ginčų. Vieni kaltina nevykusią žemėlapių programą, kiti mano, kad nuožmi konkurencija išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių rinkoje verčia investuotojus nerimauti. Treti teigia, kad „Apple” prarado novatoriškumo kibirkštį.
Dar kiti aiškina, kad kompanijos rodikliai vargu ar gali būti dar geresni, o visos spekuliacijos dėl nuolatinio kilimo – tik Volstrito analitikų prasimanymai.
Tačiau visa tai T. Cooko nė kiek netrikdo. „Kompanijoje dirbu 15 metų, ji nėra man svetima. Žinau, kad niekas nėra nuspėjama iš anksto. Tačiau taip buvo visuomet”, – teigė „Apple” vadovas.
Vis dėlto įprasta, kad „Apple” nuolat turi visus stebinti. Kitaip tai būtų tiesiog puiki, stabili kompanija, tačiau tokių juk yra ne viena. Sklando gandai, kad naujasis akibrokštas bus susijęs su televizoriais. Lieka tik laukti.
Parengė Julius Sarapinas
