Tačiau, pažvelgus iš šono, galima pamatyti, kad Lietuvoje verdanti internetinė prekyba yra tik audra stiklinėje. Išankstiniais duomenimis, 2012 metais internetinės parduotuvės atsirėžė tik maždaug 1,5 proc. mažmeninės prekybos pyrago.
Palyginti, Didžiojoje Britanijoje dar 2010 metais internetu parduota apie 11 proc. visų prekių.
Kas trukdo Lietuvoje įsigalėti internetinei prekybai?
Pirkėjams trūksta žinių ir prekių
Visi kalbinti internetinių parduotuvių vadovai pagrindine verslo kliūtimi įvardijo pirkėjų nenorą prasidėti su dar ne kiekvienam žinoma internetine prekyba.
„Pagrindinė mūsų užduotis buvo lavinti pirkėjus - parodyti, kad e-parduotuvė yra lygiai tokia pati parduotuvė kaip ir įprasta, esanti kitoje gatvės pusėje“,- portalui lrytas.lt sakė internetinės parduotuvės pigu.lt vadovas Dainius Liulys.
Kita problema – Lietuvos internetinėse parduotuvėse sunku rasti reikiamų prekių.
Dažniausiai jos kopijuoja įprastų parduotuvių asortimentą. Dėl to lietuviai vis dažniau užsisako brangių, kokybiškų prekių iš užsienio ir naudojasi ne lietuviškų, o užsienio internetinių parduotuvių paslaugomis.
Siuntų gabenimo įmonės „Ecoparcel Group“ atstovai pastebėjo, kad tarp dažniausiai į Lietuvą siunčiamų prabangos prekių dominuoja Prancūzijos „Louis Vuitton“, Italijos „Armani“, Didžiosios Britanijos „Burberry“ mados namų kūriniai.
„Visos siuntos, kurių vertė yra iki 500 eurų, yra apdraudžiamos nemokamai. Mūsų klientams vis dažniau prireikia papildomo draudimo – tai reiškia, kad gabenami vis brangesni siuntiniai. 2012 metais į Lietuvą iš užsienio e-parduotuvių iš viso pristatyta maždaug 45 tūkst. papildomai draustų siuntinių, o tai beveik 3 kartus daugiau nei 2011 metais“, – teigė „Ecoparcel Group“ vadovas Andrius Balkūnas.
Ne paskutinėje vietoje ir bankų paslaugų įkainiai. Šią problemą jau gerokai seniau įvardijo būrys internetinių prekeivių.
„Kol kas, vis dar nepakankamas prekių pristatymo į namus paslaugų lygis ir aukšti bankų nustatyti mokesčiai atsiskaitant per internetinės bankininkystės sistemas. Pastaroji problema ypač aštri Lietuvoje - bankų iš internetinės prekybos bendrovių imami mokesčiai gerokai didesni, nei Latvijoje ir Estijoje“, - pastebėjo internetines parduotuves beta.lt ir grupinis.lt valdančios įmonės „Cherry Media“ generalinis direktorius Aldas Kirvaitis.
Parduotuvių gausu ir jų skaičius auga
Statistikos departamento duomenimis, 2012 metų pradžioje Lietuvoje veikė 315 internetinių parduotuvių.
Nuo 2010 metų jų skaičius išaugo dvigubai – tuomet Lietuvoje veikė 129 internetinės parduotuvės.
Atsiranda ne tik įprastine veikla užsiimančių parduotuvių – vis aktyviau veikia paslaugų kuponus siūlantys nuolaidų portalai.
Tokius portalus beta.lt ir grupinis.lt valdanti bendrovė „Cherry Media“ 2012 metais prekių ir paslaugų pardavė už 95 mln. litų ir gali pasigirti 800 proc. augimu per 2010-2011 metus.
„Jau per pirmus veiklos metus mūsų pardavimai siekė 6,5 mln. litų, o 2011-aisiais – beveik aštuonis kartus daugiau - 51,5 mln. litų. Praėjusiais metais „Cherry“ valdomuose internetinės prekybos portaluose Baltijos šalių interneto vartotojai įsigijo prekių ir paslaugų už 95 milijonus litų“ ,- sakė A. Kirvaitis.
Augančiais pardavimais džiaugėsi ir internetinė parduotuvė pigu.lt, pranešusi apie plėtrą į kaimyninę šalį.
„Jei viskas vyks kaip planuota, pigu.lt valdoma internetinė parduotuvė Estijoje pradės veikti dar šiais metais“,- sakė D. Liulys.
Į kaimynų rinkas dairosi ir kitos internetinės parduotuvės.
„Tikimės, kad mums pavyks išlaikyti augimo perspektyvas. Šiuo atveju imk.lt planuoja tam tikrą geografinę plėtrą. Kol kas neatskleisime, į kurias šalis“,- sakė internetinės parduotuvės imk.lt direktorius Jurgis Gylys.
„Maxima“ eksperimentą vertina atsargiai
2010 metais elektroninę parduotuvę pirkėjams pasiūlė ir „Maxima“ prekybos tinklas.
Nuo įprastų elektroninių parduotuvių ji skiriasi tuo, kad joje galima įsigyti ir maisto produktų.
Ambicingai startavęs projektas, kol kas, prieinamas tik vilniečiams.
„Tipinis elektroninės parduotuvės pirkėjas - užsiėmusi mama, kuri dėl įvairių priežasčių negali nuvykti į parduotuvę apsipirkti.
Paprastai internetu apsiperka trijų ir daugiau asmenų šeimos. Pastebime, kad dažnai prekes užsako suaugę vaikai savo tėvams, gyvenantiems atskirai. „E-Maximoje“ užsisakinėja neregiai, kitokių negalių turintys žmonės.
Labai daug teigiamų atsiliepimų sulaukiame iš vyresnio amžiaus klientų, kuriems yra patogu, kad pasirinktus produktus jiems pristato tiesiai į namus. Šiuo metu svarstome įvairius ateities planus, galvojame ir apie šio projekto plėtrą į kitus miestus“,- sakė „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.
Tradicinių elektroninių parduotuvių vadovai sveikina tokį žingsnį. Anot jų, kai elektronine prekyba užsiima tokie stambūs rinkos žaidėjai, kyla bendras šio verslo prestižas ir patikimumas pirkėjų akyse.
Tačiau pašnekovai pripažįsta, kad patys prekiauti maisto produktais internetu nesiryžtų.
„Kaip pirkėjas, bandymą vertinu labai gerai ir pats kartkartėmis naudojuosi maisto ir kitų greito vartojimo prekių pirkimais į namus.
Tačiau matyti, kad „Maxima“ nededa ypač daug pastangų savo elektroninei parduotuvei populiarinti – tad spėju, kad jos pardavimų apyvarta tebėra nedidelė ir didysis prekybos tinklas šį projektą tebelaiko eksperimentiniu. Tai nestebina – prekiauti internetu greitai gendančiais maisto produktais nėra lengva veikla”, - pastebėjo A. Kirvaitis.
Parduotuvės imk.lt vadovas J. Gylys didele kliūtimi laiko specifinius reikalavimus maisto produktų gamybai.
„Žinau, kad „Maxima“ susiduria su specifiniais iššūkiais, nes maisto produktus parinkti ir pristatyti klientui yra gerokai sudėtingiau vien dėl tam tikrų higienos normų ir reikalavimų.
Tikiuosi, kad jie ir toliau vystys elektroninės komercijos veiklą ir didins savo klientų skaičių, nes teigiama pirkimo e-parduotuvėje patirtis taip pat prisideda prie viso rinkos augimo“,- sakė J. Gylys.
Internetinės ir paprastos parduotuvės - skaičių kalba
Pažvelgus į Statistikos departamento portalui lrytas.lt pateiktus duomenis, galima pastebėti, kad pastaruoju metu internetinių parduotuvių plėtra yra kiek sulėtėjusi, tačiau vis dar gerokai spartesnė nei tradicinių parduotuvių.
Augti vietos apstu - iki šiol elektroninės parduotuvės užima tik apie 1,5 proc. Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos.
Metai E-parduotuvių Tradicinių parduotuvių E-parduotuvių
- metinis augimas metinis augimas dalis rinkoje
2008 139 proc. 3,2 proc. 0,4 proc.
2009 16,8 proc. -20,6 proc. 0,6 proc. 2010 43,7 proc. -6,1 proc. 0,9 proc.
2011 58,6 proc. 7,4 proc. 1,3 proc.
2012* 32,8 proc. 6,3 proc. 1,5 proc.
*prognozė
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
