„Morkų supirkimo kaina pakilo prieš porą savaičių. Tuomet kilogramo morkų kaina siekė 55–60 centų”, – sakė ūkininkas iš Kėdainių rajono Vidmantas Kvedaras.
Lietuvoje vasario pradžioje geriausios kokybės plautų morkų supirkimo kaina pasiekė vieną litą už kilogramą.
Parduotuvėse kilogramas lietuviškų plautų morkų kainuoja 1,29–1,49 lito, nelygu, supakuotos jos ar ne. Neplautos atsieina 20 centų brangiau.
Palanki geografinė padėtis
V.Kvedaro ūkyje auginamos morkos keliauja į Rusiją, bulvės pasiekia ir Angliją.
V.Kvedaras neabejoja, kad vaisių duoda tarptautinės parodos, kuriose nebe pirmus metus jis pristato savo produkciją užsieniečiams.
„Be to, šiemet buvo geras derlius. Lemia ir tai, kad Lietuvos geografinė padėtis palankesnė nei, tarkime, Olandijos.
Juk mes arčiau Rusijos – Maskvos ir Sankt Peterburgo. O mūsų, lietuvių, auginamų daržovių kokybė tikrai aukšta”, – kalbėjo V.Kvedaras.
Šiemet jis daržovių svetur išvežė dvigubai daugiau nei prieš metus.
Pasiekia ir Makedoniją
„2011 metais užaugo geras morkų derlius visose ES šalyse ir Rusijoje, todėl buvo produkcijos perteklius. 2012-aisiais lietuviai taip pat užaugino gerą derlių, tačiau kitose šalyse dėl nepalankių orų morkos augo kur kas prasčiau.
Tad aukštesnę kainą pirmiausia lėmė padidėjusi paklausa”, – paaiškino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
Lietuviškų morkų laukia ne tik mūsų šalies prekybos centrai, bet ir užsakovai užsienyje – daugiausia Rusijoje.
Lietuviškos bulvės paklausiausios Anglijoje, kurią pernai kamavo ypač gausūs krituliai, ir Pietų Europoje, kurioje derlių išdžiovino sausra. Todėl lietuviškos bulvės pasiekia Bulgariją, Makedoniją ar Rumuniją.
„Vis daugiau eksportuotojų atranda, kad Lietuvoje yra geros kokybės produkcijos, tačiau dideliems užsakymams įvykdyti jos stinga.
Didžiąją dalį Lietuvos augintojų užsienio supirkėjai vertina kaip atsakingus, sąžiningus, besirūpinančius produkcijos kokybe.
Šiuo požiūriu, pasak jų, lietuviams nė iš tolo neprilygsta Lenkijos augintojai. Tad tie šalies ūkininkai, kurie nepasinaudojo tokia situacija, rūpinosi tik vienkartine nauda ir neužsirekomendavo kaip patikimi produkcijos tiekėjai, gali kaltinti tik patys save.
Kita vertus, Lietuvoje išaugintos produkcijos ieškojo ir abejotinos reputacijos vežėjai, todėl asociacijos narius visada perspėjame apdairiai elgtis su naujais vežėjais”, – kalbėjo Z.Cironkienė.
Dideliais kiekiais į užsienį eksportuojama produkcija tik iš keliolikos didesnių Lietuvos daržininkystės ir bulvininkystės ūkių.
„Štai ir dabar turime paklausimą iš Rusijos, ar galėtume tiekti 100 tonų plautų morkų per savaitę”, – sakė Z.Cironkienė.
Kad ūkininkai greta jau turimų įsipareigojimų galėtų imtis ir šio užsakymo, nėra nė menkiausios galimybės.
Juolab Lietuvos augintojams trūksta šaldymo saugyklų, prekinio paruošimo įrenginių.
Sumažėjo daržovių laukai
„Nuo 2004-ųjų, kai įstojome į Europos Sąjungą, daržovių laukai sumažėjo perpus.
Liko tik tie ūkiai, kurie investavo į daržovių auginimą. O kiti pasirinko lengvesnę šaką – grūdus”, – sakė Z.Cironkienė.
Ūkininkai yra deklaravę 3700 hektarų pasėlių, kuriuose augina daržoves.
„Kainą pakėlė ir išaugusi auginimo savikaina.
Brangsta darbo jėga, be to, Lietuvoje jos lieka vis mažiau.
Brangsta sėklos, trąšos, juk jų tiekėjams mūsų šalis – labai maža rinka. O energijos išteklių kaina kyla šuoliais”, – vardijo Z.Cironkienė.
Anot jos, ūkininkams iškyla dilema: tęsti eksportą ar derlių palikti Lietuvoje: „Ūkininkai yra lojalūs ilgalaikiams klientams.
Jei užsakovai elgiasi padoriai, svarstyklių lėkštelė linksta Lietuvos pusėn.”
