- Prekybos centrai Lietuvoje ir Latvijoje – lyg susisiekiantys indai. Produktai iš vienos šalies gabenami į kitą. Iki šiol, pasirodo, galėjome prisivalgyti ir konservų su arkliena.
Arkliena - gera mėsa. Bet tenka pykti, kad produktai nebuvo deramai paženklinti? - paklausėme Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus.
- Vis dėlto – tai ne tik apgaulingo ženklinimo skandalas. Nes mėsa iš skerdyklų į gamybą pateko, neatlikus veterinarinės - sanitarinės kontrolės. Nežinia, ar sveikas buvo tas arklys prieš jį paskerdžiant. Gal jis buvo gydomas antibiotikais? Gal jis apskritai jau gaišo?
Man, kaip ir kiekvienam vartotojui svarbu ir tai, kad gaminiai nebuvo deramai paženklinti. Galbūt to nežinodamas, prisivalgiau arklienos, nors niekada jos neimčiau į burną.
- Arklienos skandalas driokstelėjo, Lenkijoje dar neatvėsus žiurknuodžių saldumynuose skandalui. Ar Europos šalys nesimoko iš svetimų klaidų?
- Jos deramai nebeatlieka namų darbų. Kempinligės skandalas, e. Colli skandalas Vokietijoje. Paukščių gripas. Nora virusas braškėse, kurios į Vokietiją pateko iš Kinijos.
Maisto klastočių gausa, kai indiška buivoliena buvo tiekiama vietoj jautienos. Čekiško alaus skandalas, kai jo metu nusirito apsinuodijimo šiuo alkoholiu banga. Galop – techninės druskos, kiaušinių miltelių, žiurknuodžių skandalai Lenkijoje.
Visa tai kelia nerimo. Todėl tuomet, Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos tarybai, teks padirbėti. Norėtume pakeisti teisės aktų paketą, kurie sudaro higienos kontrolės grandinę. Ir įvertinti kai kurių Europos valstybių maisto kontrolės institucijų veiksmingumą. Ypač tų, kuriose nuolat kyla skandalai.
Privalu griežtinti ir maisto produktų kokybės kontrolę, eksportuojamų iš trečiųjų šalių eksportą.
- Be mėsos perdirbimo įmonių „Kuršu Zeme“ ir „Forevers“ gaminių, tikrintojai arklienos aptiko ir dar vieno latvių gamintojo produktuose. Kokiuose?
- Arklių DNR mūsų tarnyba nustatė ir „Rezeknes galas kombinats“ produktuose. Jai, kaip ir kitoms įmonėms, žaliavą tiekė keturios skerdyklos. Ir nurodė, kad tai, ką parduoda, yra jautiena.
- Ar iš latvių arklių skerdenų neprisipirko mūsų šalies mėsos perdirbimo įmonės?
- Nėra tokios tikimybės. Nes mūsų ekspertai – veterinarijos gydytojai, kurie dirba mėsos perdirbimo įmonėse, tikrai geba atskirti jautieną nuo arklienos.
Apskritai gyvulių DNR gaminiuose mūsų tarnyba tiria daugybę metų. Tik tiek, kad iki šiol stebėjome, ar nėra kitokios apgaulės – ar vietoj jautienos nededama kiaulienos, nes pastaroji yra pigesnė.
Bet dabar paaiškėjo, kad Europos maisto rizikos vertintojus pranoko kriminalinio pasaulio vertintojai. - Ar skandalas, priartėjęs prie Rusijos sienų, nepadarys neigiamos įtakos mūsų gamintojams, produktus eksportuojantiems į šią valstybę?
- Dėl to ir neramu. Nes Lietuvos prekyba maisto produktais su Rusijos vyksta ypač sklandžiai. Bet mes esame Europos bendrijos šalis. Ir gyvulių užkrečiamosios ligos, ir tokie klastočių skandalai garbės mums nedaro. Juk iki šiol Vokietija, Olandija ir Lietuva į Rusiją daugiausia iš visų ES valstybių eksportavo gaminių.
Vokietijos gaminiams Rusija dėl gyvulių ligų sienas jau užkirto. Nesinorėtų atsidurti jos vietoj.
