Savo pyktį pašnekovas gausiai pagrindė pavyzdžiais.
Simbolius ir prekės ženklus kopijuoja tiek prekybos įmonės, tiek valstybinės organizacijos. Itin svetimą darbą „pasiskolinti“ mėgsta politinės partijos.
R. Jucaitis mano, kad taip lietuviai elgiasi iš noro sutaupyti.
„Užsakovai įsivaizduoja, kad sukurti prekės ženklą yra kelių klavišų paspaudimas. Turi būti daromi brangūs tyrimai, kad net ir netyčia nebūtų nukopijuotas prekės ženklas. Nekreipiamas dėmesys, nes niekas nebuvo nubaustas“,- portalui lrytas.lt sakė VDA darbuotojas.
Užsakyti prekės ženklą su papildomu rinkodaros vadovu, kuris būna skirtas prekės ženklo paskirčiai paaiškinti, Lietuvoje kainuoja apie 5 tūkst. litų.
Pirmuosius plagijavimo atvejus R. Jucaitis sako pastebėjęs jau prieš gerą dešimtmetį.
Labiausiai jį pribloškė paskutinis atvejis – kai Vilniaus lengvosios atletikos federacija nukopijavo Sidnėjaus olimpinių žaidynių logotipą.
„Paskutinis atvejis pribloškė, ir tai padarė ne kokia parduotuvė, o atletikos federacija. Virgilijus Alekna, kuris dalyvavo, tikrai nežinojo, koks čia logotipas?“ - stebėjosi R. Jucaitis.
Plagijuoja, nes maža rizika
Lietuvoje nėra taip, kaip Vakaruose, išplitusi bylinėjimosi dėl prekės ženklų praktika. Įmonės dažnai susitaria iki teismo.
Tačiau iki Aukščiausiojo teismo yra atkeliavę apie 20 bylų, susijusių su prekių ženklų pažeidimais.
Jas dažniausiai laimi Lietuvos įmones į teismą padavusios užsienio įmonės.
„Dažniausiai užsienio klientai per advokatų kontoras paduoda į teismą Lietuvos įmones, kurios tuose reikaluose ne itin gerai gaudosi ir galvoja, kad pakeitus kelias prekės ženklo detales, joms jau niekas negresia.
Dažnai tai būna nesąžiningos įmonės, kurios siekia pasinaudoti žymaus prekių ženklo reputacija“,- portalui lrytas.lt sakė advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkas Laurynas Ramuckis.
Nustačius pažeidimą, daugeliu atvejų byla baigiasi prekės ženklo savininko naudai. Priteisiami nuostoliai gali būti įvairūs.
Gana dažnas reikalavimas - priteisti tam tikrą procentą nuo neteisėtai prekės ženklą naudojusios įmonės pelno, gauto iš veiklos, susijusios su tokio prekių ženklo naudojimu.
Tačiau priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, pavyzdžiui, kuomet yra akivaizdus nesąžiningumas, reikalaujama viso gauto pelno.
Didžiausia galima kompensacija už autorinių teisių pažeidimą – 130 tūkst. litų, bet Lietuvos teismai nėra linkę priteisti maksimalaus dydžio kompensacijos ar reikalaujamo nuostolių atlyginimo.
Kišenes tuštinti tenka įmonėms, o ne jų samdytiems dizaineriams.
„Už netinkamai naudojamą prekės ženklą dažniausiai atsako įmonė, o ne ženklą sukūręs dizaineris. Žinoma, tai priklauso ir nuo susitarimo tarp užsakiusios ženklą įmonės ir dizainerio“,- sakė L. Ramuckis.
